≡ Menu
 

043

Įsivaizduok, kad Tu gauni baltą, tuščią erdvę, kurioje Tu gali susikurti bet ką:

Erdvę, panašią į Matricos „visų galimybių lauką“, tik.. Gerokai mažesnę. :)

Kokių 12m2 ploto ir maždaug 3 metrų aukščio.

Gal truputį mažiau, gal truputį daugiau.

Tada, toje aiškiai apribotoje erdvėje Tu leidi sau susikurti viską, ko tik Tau galėtų reikėti – maksimalų galimybių kiekį sau ir savo šeimai/genčiai/draugams:

Augti ir būti, dirbti ir kurti, tyrinėti ir džiaugtis.

Eksperimentuoti. Improvizuoti. Keliauti.

Įsivaizduokim, kad nei finansai, nei techniniai statybos reglamentai, nei Tavo tetos noras, kad Tu pagaliau pradėtum gyvent „kaip visi“ nėra kliūtis.

Vienintėliai apribojimai – 12m2 plotas, 3 metrų aukščio lubos ir Tavo vaizduotė:

Ką. Tu. Darytum. Tada? [1]

Šis klausimas mane užkuria, gazuoja ir veža. Ilgai ir toli.

Kodėl man tai taip įdomu?

Nes..

Kai Tu paklausi savęs „kaip atrodytų mano idealūs namai, jei nebūtų JOKIŲ apribojimų?“ [2] – Tavo protas ima šokinėt ir blaškytis nuo vieno pasirinkimo prie kito, po beribes galimų variantų erdves.

Kaip sapne.

Ir net jei Tau pavyktų sugauti tą vieną, konkretų savo idealių namų variantą – greičiausiai, tų namų vaizdas ir jausmas būtų taip toli nuo Tavo esamos realybės, kad..

..Tavo sąmonė ir pasąmonė tiesiog atmestų šį „tobulų namų“ variantą, kaip „neįmanomą“ arba „per daug tolimą“ ir Tu nebegrįžtum prie jo net vaizduotėje.

Ką jau kalbėt apie fizinę realybę.

Bet!..

Beveik kiekvienas iš mūsų turi tą 12-16m2 kambarėlį, kurį gali vadint savo namais.

Ta erdvė jau yra čia – reali, konkreti, fizinė, galbūt šią pat akimirką egzistuojanti aplink Tave. Tau nereikia savęs įtikinėti, kad ji „įmanoma“.

Ir toje kuklioje erdvėje, tame aiškiai ribojančiame kvadratinių metrų kiekyje slypi neproporcingai didelės, neįtikėtinos galimybės – tiek funkcijos, tiek emocijos, tiek naujos gyvenimo kokybės apskritai.

Galimybės, kurios tik ir laukia, kada pagaliau bus atrakintos – kaip džinas dykumoje. ::)

Pasiruošusi?.. Pasiruošęs?.. Eime.

HYPER-FUNKCIONALI MIKRO-ERDVĖ

Receptas atrodo štai taip:

Imam niekuom neišsiskiriančią kambario „dėžutę“, kurios matmenys 2.8×3.8m, plotas 10.64m2, lubų aukštis 2.95m. [3]

000

Šioje neišraiškingoje „dėžutėje“ sumontuojame lenktus klijuotos medienos rėmus, o tarpus tarp rėmų užpildome taip pat lenktu, baltu organiniu stiklu.

Ir gauname štai tokį vaizdą:

032

Tada tarp rėmų sumontuojame klijuoto medžio lentynas bei skersinius, kuriais galima karstytis:

031

Esminė dalis?

Kiekvienas rėmas turi po 25 tvirtinimo elementus – išdėstytus kas 30cm – į kuriuos Tu gali greitai, lengvai bei patogiai įsukti arba išsukti..

..BET KĄ:

Gimnastikos žiedus, oro jogos juostas, smėlio maišą, sėdimą hamaką, gulimą hamaką, projektorių, žibintą, telefono, planšetės, monitoriaus ar mikrofono laikikį..

Ir t.t.t.

Šioje erdvėje vaizduotė iš tikro yra Tavo vienintelė, tikroji riba.

hyper-function-gif

Nori daugiau?

Lentyną gali išimti, o į jos vietą įdėti stalviršį – be įrankių, mažiau nei per minutę – tokiame aukštyje, kokio Tau reikia dabar:

Nuo įprasto sėdimo iki sparčiai populiarėjančio stovimo ar net klūpimo, kurį nuo seno taip mėgsta japonai.

030

Virš durų įmontavus suvyniojamą projektoriaus ekraną, o patį projektorių patogiai pritvirtinus prie vieno iš rėmų, namų kino teatrą galime gauti per kelias minutes:

011

O kambario gale 2 metrų aukštyje ištempęs tinklą ar tentą, gausi antresolę, kurioje patogiai sutilps 4, 6 ar net 8 suaugę.

Ir dar bent antra tiek – apačioje.

019

Prisimeni lenkto organinio stiklo plokštumas, montuojamas į tarpus tarp rėmų?

Maža, svarbi, smagi detalė:

Stiklas matinis, BET praleidžiantis šviesą, todėl po juo sumontuotos spalvotos LED lemputės kiekvieną stiklo plokštumą paverčia milžinišku šviestuvu:

020

Tokiu būdu ši maža, magiška erdvė gali pulsuoti visam spalvų spektre nuo raudonos iki violetinės ir atgal – pagal Tavo poreikį, nuotaiką, jausmą, emociją.

Pridėk žalią gyvų augalų sieną kambario gale ir turėsi Tavo kūnui, protui bei dvasiai draugišką erdvę, kurioje, kai reikia, Tu gali nepavargdamas leisti dienų dienas:

  • Įdarbindamas savo kūrybinį potencialą visu grožiu ir galia;
  • Leisdamas savo kūnui judėti daug, laisvai ir įvairiai;
  • Būdamas ir žaisdamas su draugais, kaip niekur kitur.

zen-spa-walk-around-3sec

KAM TO REIKIA?

„Racionalus žmogus prisitaiko prie aplinkos, neracionalus – pritaiko aplinką prie savęs. Todėl visas progresas priklauso nuo neracionalaus žmogaus.“

Bertrand Russel

Dvi esminės priežastys:

A. Nes aplinka DARO mums poveikį – net jei nesustojame apie tai pamąstyti giliau:

  • Jei Tavo kasdienėje erdvėje yra skersinis, Tu padarysi daugiau prisitraukimų nei tuo atveju, kai iki skersinio reikia susiruošt atskirai;
  • Jei Tavo namai leidžia greitai, lengvai ir patogiai susikonfigūruoti savo darbo/kūrybos erdvę taip, kad galėtum laisvai rinktis tarp 3 skirtingų darbo pozicijų – stovimos, sėdimos ir klūpimos ant grindų – Tavo kūnas bus lankstesnis, sveikesnis ir laimingesnis, nei 8 valandoms įstrigęs kėdėje;
  • Jei Tavo erdvė kviečia užeiti svečius turiningai praleisti laiko kartu – Tu gyvensi kokybiškesnį ir laimingesnį socialinį gyvenimą be atskirų pastangų;

Ir t.t.

Dar daugiau:

Tavo kūrybingumas – gebėjimas mąstyti lanksčiai, nenuspėjamai, inovatyviai – yra tiesiogiai susijęs su unikalių patirčių skaičiumi, kurias Tu akumuliavai per gyvenimą.

Tada gali paklausti savęs:

  • Kiek unikalių galimybių ir patirčių Tau atveria šį hyper-funkcionali mikro-erdvė?
  • Ir kiek – standartinis „soviet-euro remontas“, kuriame gyvena 99,8% Lietuvos?

Padaugink tų naujų patirčių/galimybių skaičių iš metų, mėnesių, dienų, praleistų šioje erdvėje ir gausi tą saldų „nesąžiningo pranašumo“ jausmą, kuriam sunku atsispirti.

Greitas vaizduotės pratimas:

Kaip po metų atrodytų Tavo kūno viršutinė dalis, jei Tu pereitum skersiniais nuo vienos sienos iki kitos vos 1-2 kartus per dieną?..

Vien dėl to, kad jie ten yra. Kasdien. Tavo gyvenimo ir/arba darbo lauke.

B. Nes pakelti Tau prieinamų galimybių skaičių dešimtuoju laipsniu Tu gali jau dabar.

Nelaukdamas, kol uždirbsi pinigų svajonių namui/butui/kotedžui ar – apsaugok viešpatie!.. – laimėsi loterijoje.

Mes per dažnai bėgame iš esamos situacijos į tolimą „laimingą rytojų“ – kuriame per vieną akimirką viskas staiga taps tiesiog „tobula“ – užuot sąmoningai, tikslingai, ramiai kėlę savo gyvenimo kokybę ten, kur esame šiuo metu.

Galų gale..

..kam stengtis su dabartine „bloga“ gyvenamąja erdve, jei savo vaizduotėje jau „tuoj tuoj!..“ gyvensi dideliam, naujam ir erdviam svajonių name?

Name, kurio teikiamos patirtys ir galimybės bus praktiškai identiškos toms, kurias įpratai gauti gyvendamas „euroremonte“.

Skirtumas tik tas, kad:

A. Ženkliai padidės kvadratų kiekis;

Ir atstumai – fiziniai bei emociniai – tarp žmonių.

B. Ženkliai padidės išlaikymo kaštai;

Kuriems kompensuoti dar daugiau dirbsi ir dar mažiau gyvensi.

C. Savaitgaliais galėsi kept barbekiu savo kieme ir kietai atrodyt tarp savo draugų.

Tiesa, gali būt, kad būtent tai ir yra tikroji laimė.

Galų gale, toks didžiulis kiekis žmonių juk negali klysti, ar ne?.. :;)

KĄ DARYTI DABAR?

3 veiksmai, kuriuos Tu gali atlikti, jei tik kažkas surezonavo viduj:

A. Pasidalink su draugu.

Nes kartais mažos detalės – nuorodos, pasidalinimai, emocija, informacija – nulemia didelius skirtumus gyvenimo eigoje. Niekada nežinai, kas kur kaip ir kada.

B. Jei nori transformuoti savo gyvenimo/darbo erdvę ir ieškai projekto, persmelkto ta praktine filosofija, kurią čia radai – parašyk man į linasmatulis@gmail.com.

Jei Tau įdomus ir aktualus šis „hyper-funkcionalumas“ tada man labai įdomu dirbt su Tavimi, nes šių rėmų įrengimo technologija jau ganėtinai detali, o jos vykdymu pažadėjo užsiimti Tadas Gvazdauskas – auksinių rankų meistras, kurio dėka fiziškai egzistuoja ZenWork.

Todėl jei Tavo norai sutampa su galimybėmis.. Gali būt LABAI įdomu.

SVARBU:

  • Taip, šio projekto adaptacija pagal Tavo poreikius neabejotinai yra įmanoma;
  • Ne, bendro pobūdžio „reikia remonto/sodo namelio/pirties“ variantai nėra įdomu.

Todėl jie tiesiog bus ignoruojami. Ačiū iš anksto už supratingumą.

C. Jei nori stebėti šio projekto materializavimą iš arti ir būti bendros kelionės dalimi, tada prisijunk prie Space Dragon ambasados Zen Spa.

Nes būtent su šios erdvės transformacija mes patys ir eksperimentuosim pirmiausia.

Jos planą gali pamatyti štai čia:

zen-spa-2-0

P.S. Turi klausimą, idėją, komentarą? Šauk jį į bendros diskusijos lauką žemiau.

[1] Taip, šis klausimas iš mano pusės gali atrodyt „nesąžiningas“ – nes esu baigęs architektūrą; nes turėjau laiko/erdvės/galimybių mąstyt šia kryptimi gerokai ilgiau, negu Tu; nes turiu įgūdžius, įrankius, patirtį ir žinias.

Bet.. Šio straipsnio tikslas nėra pasivaržyti „kas geriau pavarys“ – šio straipsnio tikslas yra pasidalinti su Tavimi tomis įžvalgomis bei idėjomis, kurias akumuliavavu per ilgus metus.

[2] „Kaip atrodytų Tavo gyvenamoji erdvė, jei nebūtų JOKIŲ apribojimų?“ vis tiek yra geras pratimas ir mes prie jo dar sugrįšim. Anksčiau ar vėliau, vienaip ar kitaip. :;)

[3] Kodėl būtent tokie skaičiai? Nes tokie yra pagrindinės Zen Spa erdvės matmenys – būtent šią erdvę mes ir ruošiamės transformuot dar šį rudenį.

screen-vs-eyes-sg-straipsnio-versija

Pradžiai, paprastas testas:

Kiek valandų per dieną Tu žiūri į ekraną?..
..ir kiek – kažkam į akis?

Turi apytikrį skaičių?.. Tada palaikyk jį dar kiek mintyse, nes..

Vidutiniškai, prie ekranų mes JAU praleidžiame daugiau laiko, nei miegodami.

Ekranai – ir technologija apskritai – yra gerai. Jie leidžia mums kurti ir dirbti ir žaisti, kaip niekada iki šiol. Jie gali būti tiesiog fantaaaastiškas įrankis, atveriantis naujas erdves, gelmes ir galimybes.

Tačiau kažkas labai keisto nutinka, kai svarstyklės persiverčia į išvirkščią pusę ir iš šeimininkų mes tampame įrankiais – po truputį, iš lėto, patys nepastebėdami..

..kol vieną dieną atsipeikėjam apimti to giliai nemalonaus, visą persmelkiančio jausmo, kad „viskas lyg ir gerai, bet..“

Kažkas iš tikro ne taip.

Ir negali būti „taip“, kai Tavo giliausi žmogiški poreikiai lieka nuskurdinti, nepatenkinti ar net amputuoti.

Modernus žmogaus kūnas – taip, Tavo!.. – skaičiuoja jau gerus 200 000 metų, iš kurių BENT 190 000 metų jis gyveno kaip medžiotojas-rinkėjas:

Artimam kasdieniam kontakte su savo Genties nariais – maždaug 150 žmonių grupe, pasak britų antropologo Robin Dunbar – nuo kurios fizinio artumo priklausė..

Viskas.

Tavo gerovė, gyvybė, mirtis.

(Vis dar nejauku apie ją prisiminti kasdien, argi ne?..)

Žvilgsnis; balso ir juoko keliamos kūno vibracijos; garsas; kvapas; prisilietimas; elektromagnetinis širdies/smegenų laukas ir dar nežinia kiek kitų, mažiau akivaizdžių signalų per žmogaus kūną į širdį ir protą siųsdavo tą visą užpildančią, išsiilgtą žinutę:

Viskas. Yra. Absoliučiai. Gerai.

Tu saugus. Tu vertingas. Tu reikalingas. Tu čia.

Gyvas. Džiaugsmingas. Ramus. Dabar. Su kitais.

Įdomioji dalis?..

Kad ir kokie „modernūs“ ir nepriklausomi mes bandytume patys sau atrodyti video klipuose, filmuose, tv laidose ir reklamose, mūsų „moderniam“ gyvenimo būdui tėra vos..

..20? 50? Gerai, tebūnie – 100 metų.

Ir žvelgiant iš 200 000 metų perspektyvos – 100 metų tėra mirktelėjimas, per kurį mūsų neurofiziologija nespėjo adaptuotis net viena šimtąja procento dalimi.

(Nes 100 metų lygu vos 0,05% nuo 200 000 metų – tam vidiniam, skaičiukus po kablelio mėgstančiam geek’ui Tavyje. ;))

Todėl..

..tikėti, kad tekstinės žinutės ir smile’ai ir like’ai leidžia Tau gauti tą žmogiško ryšio kokybę – visą jo spektrą, gylį ir plotį – kurio reikalauja galingiausios Tavo dvasios programos, ištatuiruotos pačiam Tavo DNR kodo dugne, yra tiesiog..

Naivu.

Tačiau, kad ir koks akivaizdus dabar Tau atrodytų šis suvokimas – „tai jo, taip taip, aišku“ – jis neišgelbėja mūsų nuo gilų vidinį konfliktą keliančio socialinio paradokso:

Mes grįžtam po darbo namo, skubam kuo greičiau prabėgt laiptinę, kad nereikėtų sveikintis su kaimynais, saugiai užsiizoliuojame savo gipso kartono dėžutėse – fju!.. pagaliau!.. – ir..

..stebim kitų žmonių gyvenimus iš izoliacijos, kurią patys (ne)sąmoningai pasirinkom.

Per kompiuterį, planšetę ar telefoną. Per radiją, teliką, kino filmus ir internetą. Žurnalą „Žmonės“.

Kada nors stebėjaisi, kodėl Tavo močiutė tiek daug žino apie radijo ir TV laidų vedėjus, seimo narius bei kitus veikėjus, kurie net neįtaria, kad Tavo močiutė apskritai egzistuoja?..

Teisingai:

Tavo močiutei, kaip ir mums visiems, neišvengiamai REIKIA to 150 aktyvių, pulsuojančių ryšių, kurie leistų jai jaustis gyva, svarbia bei vertinga.

Ir jei Tu jautiesi pranašesnis už savo močiutę, tada pagalvok su kiek savo feisbuko „draugų“ Tu reguliariai susitinki realiame pasaulyje kokybiškai praleisti laiko kartu.

Ir kiek garsenybių „pažįsti“, nors jos tikrai nepažįsta Tavęs. ;)

Ilgą istoriją trumpai:

Jei mes negalime to 150 artimų žmonių ryšio užpildyti gyvai, realiame pasaulyje su fiziniu kontaktu, tada.. Mes užpildysime jį bet kokiu kitu būdu, kuris tik bus po ranka.

Kraštutiniu atveju?

Užmegsime ryšį su kompiuteriniais žaidimais, alkoholiu, tabaku, cukrumi, heroinu, pornografija, nesaikingu maisto vartojimu, teisuolišku komentavimu po kitų žmonių straipsniais ir t.t.t.

Ne, tai ne aš sugalvojau – daugiau informacijos ir mokslinius duomenis apie tai, kad viena iš esminių bet kokios priklausomybės priežasčių yra ryšio trūkumas, Tu gali rasti čia arba čia.

Todėl nieko stebėtino, kad po to, kai sovietų valdžia išdraskė mūsų kaimus bei sodybas ir ėmė masiškai kimšti mus į sovietinius daugiabučius nykiais, skersvėjų perpučiamais kiemais, alkoholizmas Lietuvoje ėmė augti ir augti ir augti, kaip..

Nežinau kas. Naftos kainos juodojoje rinkoje? Tik gal greičiau.

Ar gali būti, kad dramatiškas savižudybių skaičius Lietuvoje taip pat susijęs su tuo?

Tu man pasakyk.

Tai.. Ką daryti dabar?..

Pradžiai – suvokt elementarų dalyką:

Ne, tai ne mūsų kaltė. Taip, tai mūsų atsakomybė.

Atsakomybė kurti. Kartu.

Kurti erdves, kuriose aukštos kokybės, gilus, atviras, paprastas, visą užpildantis žmogiškasis ryšys galėtų gimti ir augti ir skleistis natūraliai.

Tarsi savaime, be pastangų.

Atsakomybė kurti naujus, galingus, džiugus, į pilnatvę vedančius ritualus, kuriuos kartotume kas savaitę, kas mėnesį, kartą į ketvirtį, pusę metų, metus..

Ritualus, kurie kviečia žvelgti toli ir giliai – į save, į Tave, į mus visus:

  • Toli ir giliai už esamo kultūrinio programavimo;
  • Toli ir giliai už svetimų tradicijų, kurias priėmėm kaip savas;
  • Toli ir giliai už visuotinai priimtų normų, kurios luošina mūsų dvasią, širdį ir protą.

„Bet mes turim barus!.. Ir klubus!.. Ir kiną ir teatrą ir.. Naujus Metus.“

BULLSHIT.

Į barus, į klubus ir į kiną mes einam vartoti. Ne kurti. Ne būti kartu.

Mes toliau slepiamės vieni nuo kitų – už gėrimo taurės, už standartinių frazių, už brangių etikečių/blizgučių/niekučių, už kas 3 minutes tikrinamo smartfono ekranų.

Ir jei tik galime bent dvi valandas paspoksot į ekraną, užuot žiūrėję vienas į kitą ir į save, tada išvis..

„Fju.. Kažkaip iš karto.. Saugu ir ramu.“

Aš NESU prieš vartojimą – vartojimas yra neišvengiamas. Augalai vartoja vandenį, saulę ir orą bei dirvoje slypinčius mineralus. Vartojimas, tai gyvybės dalis.

Bet..

Man tiesiog ŽIAURIAI trūksta alternatyvos – erdvių, kurių pirminis „programinio kodo“ tikslas būtų ne vartojimas, ne pramoga dėl pramogos, o kokybiškas, išplečiantis ir praturtinantis laikas kartu.

Buvimas betarpiškam, giliam ryšyje.

Pirmiausia – su savimi. Tada – su kitais. O tada..

Mes dar nežinom, kas būna tada. ::)

Bet..

Legenda sako, kad aukščiausias kūrybinio potencialo lygmuo yra tarpusavio priklausomybė, leidžianti kurt dalykus, kurie po vieną yra tiesiog neįmanomi.

Priešingai, nei trimituoja galybė self-help atstovų, „Uždirbk Milijoną Per 7 Dienas Ir Laimingai Gyvenk Pilyje Iki Gyvenimo Galo“ greičiausiai nėra tas gilus, praktinės filosofijos sklidinas tikslas, kuris atvestų Tave į Tavo pilnatvę gyvenimo pabaigoje. ::)

Mes tiesiog per ilgai gyvenome priespaudoje, priklausomybėje, todėl dabar vis dar taip iš proporcijų išpučiame autonomiją, nepriklausomybę, kad beveik nepastebime, jog jau egzistuoja ir vis labiau klesti tarpusavio priklausomybė ir bendrakūryba.

Laimei, ji čia.

Todėl mane taip įkvepia ir užburia ir užpildo Zen Spa – nauja, maža Genties miesto erdvė, kurios širdyje pulsuoja magiška, draugiška, begalinė Plūduriavimo Kamera.

(Jei Tu jau žinai, kas yra Plūduriavimo Kamera ir kodėl ji gali būti naudinga, tada tiesiog šok tiesiai į skiltį „PLŪDURIAVIMO VAKARĖLIAI“, kurią rasi žemiau.)

Dar žinoma „Pojūčių Eliminavimo Kameros“ vardu arba, kaip švelniai vadina merginos, tiesiog „Genties Vonia“:

  • Nedidelė patalpa, kurioje Tu gali atsistot visu ūgiu ir kurioje tyvuliuoja apie 30cm vandens;
  • Vandenyje ištirpę 0.5 tonos druskos (magnio sulfato), todėl Tavo kūnas plūduriuoja paviršiuje be jokių pastangų – įtampa Tavo raumenyse kas akimirką vis labiau tirpsta ir nyksta, o energija, kurią ji anksčiau sunaudodavo, grįžta atgal į Tave;
  • Vandens temperatūra – kaip Tavo kūno paviršiaus, todėl Tau plūduriuojant ima tirpti ribos tarp to, kur Tu prasidedi ir kur baigies;
  • Absoliuti tamsa – be galo draugiška, globojanti ir švelni, vos tik ją prisijaukini; Dažniausiai – iš pirmo karto;
  • Ir mūsų pasaulyje taip retai – vis rečiau?.. – sutinkama bedugnė tyla.

Plūduriavimo Kamera gimė prieš gerus 60 metų (1954-aisiais, išradėjęs John C. Lilly) pasaulio inovacijų širdyje Kalifornijoje, paplito plačiai po visą pasaulį ir tapo intensyviai naudojama tų, kurie siekia aukšto asmeninio efektyvumo – verslininkų, menininkų, sportininkų, medituotojų, sąmonės tyrinėtojų, programuotojų ir t.t.

Priežastis?

KALNAS skirtingų naudų, kurias ji sugeba teikti:

  • Gilus viso kūno atpalaidavimas tiek „iš išorės“ – nes plūduriuojant Tau nereikia įtempt nė raumenėlio; tiek „iš vidaus“ – nes magnis, kuris patenka į Tavo kūną per odą, atpalaiduoja Tavo raumenis biochemiškai, veikdamas tiesiai į raumenų ląsteles;
  • Energija, kurią Tavo kūnas prieš tai sunaudodavo nesąmoningai kūno įtampai palaikyti, dabar gali būti panaudota kažkam kitam – imuninės sistemos sustiprinimui, kūno savęs gydymui ar tiesiog giliam, ilgam mąstymui absoliučiai naujoje kokybėje;
  • Atsakymai į sudėtingus, ilgai kamavusius klausimus, ateina tarsi savaime; užsipainioję ir susivėlę gyvenimo/darbo prioritetai staiga tampa labai paprasti ir labai aiškūs – nes kai visas išorinės aplinkos triukšmas staiga nutyla, Tu lieki su savo vidinės išminties vandenynu, kuris tiesiog žino;
  • Pagreitintas mokymosi procesas – stresas ir įtampa ir senos automatinės reakcijos tikrai nepadeda mokantis kažko naujo, todėl nieko stebėtino, kad naudodami plūduriavimo kamerą JAV karinių jūrų pajėgų specialieji būriai – „Jūrų Ruoniai“ – sumažina naujos kalbos mokymosi laiką nuo 6 mėnesių iki 6 savaičių;
  • Nauja miego kokybė, dvigubai trumpesnis kūno atsistatymo laikas po sunkių treniruočių, unikalios kūrybinės idėjos, gilios asmeninio gyvenimo įžvalgos, anksčiau nepatirtas visapusės gerovės jausmas ar net sunkiai nusakomos dvasinės patirtys – tai patvirtina tiek asmeninės plūduriuotojų patirtys, tiek moksliniai tyrimai, kurių vis daugiau.

Žodžiu, kasdienio triukšmo ir streso sklidiname pasaulyje, kuris mums nuolat primetinėja svetimas gyvenimo trajektorijas, LABAI sunku rast priežastis, kodėl Tu neturėtum reguliariai plūduriuoti.

Tačiau..

Kaip tai susiję su žmogiško ryšio trūkumu?

Džiaugiuos, kad paklausei. ::)

PLŪDURIAVIMO VAKARĖLIAI: 24/48 VALANDOS MAGIŠKO LAIKO KARTU

Gali būti, kad Zen Spa yra vienintelė erdvė Lietuvoje ir pasaulyje, kurioje vyksta 24 ir 48 valandų plūduriavimo vakarėliai.

Jei rastum, kad jie vyksta dar kažkur kitur – pranešk. ;)

Zen Spa plūduriavimo vakarėliai vyksta 3 kartus per mėnesį, savaitgaliais ir per trumpą laiką – kokius.. 10 vakarėlių iš viso? – jau spėjo tapti naujuoju Genties ritualu:

Kaip tai atrodo?

A. Tu rezervuoji savo plūduriavimo sesiją – nuo 45min. iki 2val. 45min. – konkrečiu iš anksto sutartu laiku.

Sesijos trukmė priklauso nuo Tavo poreikių:

  • 45min. pilnai pakaks tam, kad susipažintum su pačiu plūduriavimo procesu;
  • 1val. 45min. leis Tau patirt pilną panėrimo į save biologinį ciklą (kuris žmogaus kūne trunka nuo 90 iki 120min.);
  • O per 2val. 45min. Tu gali spėt pakeliaut po naujas savo suvokimo dimensijas.

Arba pagaliau TIKRAI gerai išsimiegot. ;)

B. Atvyksti į Zen Spa likus bent 15min. iki Tavo flouto, išklausai „instrukcijų“, gauni atsakymus į savo klausimus ir.. Neri. Gylyn į save.

Mes taip pat rekomenduojam atvykti anksčiau – kai kurie vakarėlio dalyviai atvyksta likus VALANDOMS iki jų sesijos starto vien tam, kad galėtų pasibūt su kitais vidinių erdvių astronautais bendrojoje erdvėje.

C. Pasibaigus Tavo sesijos laikui, lipi lauk, išsidžiovini plaukus, apsirengi ir..

..prisijungi prie kitų „giluminių narų“, kurie jau lauks Tavęs bendrojoje Zen Spa erdvėje – su užkandžiais, pokalbiais, arbata…

..ir tuo neapčiuopiamu, spontanišku, nenuspėjamu ingredientu, kurį neša Tavo ir mano ir mūsų dvasia.

Suprantu, kad niekada nebandžiusiam ir nepatyrusiam šis A-B-C procesas gali pasirodyt.. Naivus. Keistas. Neįprastas. Per daug paprastas. Nepatrauklus.

Bet.

Tos buvimo kartu magijos, kuri gimsta Zen Spa plūduriavimo vakarėlių metu, aš tiesiog nesiimsiu nupasakot. Nes.. Ji kaskart vis kita. Nauja. Užburianti. Užpildanti. Įtraukianti. Nenuspėjama. Dažnai – nenusakoma.

Kaip begalinė kelionė. Per kitus ir save. Į galaktikos centrą, tada už suvokimo Visatos ribų ir vėl atgal į savo DNR dvasios gelmes.

Verčiau leisiu apie tai papasakot tiems Genties nariams, kurie jau dalyvavo šiame gyvos magijos procese:

paulius-pipiras

aiste

 

ausra-paliukaityte-edit

Man pačiam Zen Spa vakarėliai – tai aukščiausios kokybės žmogiško ryšio terapija:

Ilgas, lėtas, atviras, nuoširdus ir gilus buvimas su savimi ir kitais. Buvimas, kuris gydo, išplečia, praturtina ir užpildo:

  • Kur dar Tu gali praleist valandą, pusantros ar net tris erdvėje, kuri automagiškai nuveda Tave į gilias meditacines būsenas?
  • O tada – susitikt bendroje erdvėje su kitais vidinių erdvių astronautais, kurie ką tik darė tą patį? Arba netrukus darys.
  • Kur dar Tu gali ateiti, pabūti, išeiti, grįžti, paplūduriuoti, užkasti, pabūt su kitais, nusnūsti, vėl išeiti, vėl sugrįžt ištisų 24 ar net 48 valandų bėgyje?

Zen Spa plūduriavimo vakarėliai gali tapti išties unikalia stotele – ramybės, atvirumo, džiaugsmo, artumo oaze – Tavo savaitgaliniuose miesto tyrinėjimo žemėlapiuose:

Kinas, šokio erdvė, Zen Spa, pasivaikščiojimas parke, teatras, pietūs su draugais, vėl Zen Spa – tos 24/48 valandos gali tapti nuostabiai vientisu ir tuo pat metu be galo turtingu bei įvairiu patyrimu.

Elementariai magiška suvokimo/patyrimo kelione, į kurią Tave ir kviečiu:

Jei pajautei, kad kažkas viduje suvirpėjo – tada registruokis dabar internetu arba rezervuok savo sesijos laiką numeriu +37066207243 ir susitinkame jau šį savaitgalį.

Jei prieš tai norėtum išgirsti daugiau patirčių iš kitų Miesto Šamanų, besisukančių Zen Spa orbitoje, tada.. Skanaus:;)

deividas-gikis

kamile

 

karolis-bagu

Viskas? Susitinkam jau greit?.. Tu šauni ir šaunus. ::)

Nori sužinot daugiau detalesnės informacijos? Tada kalbink savo draugus, kurie jau buvo Zen Spa arba kreipkis į mus+37066207243:;)

P.S. Antra inovatyviausia šalis pasaulyje – Izraelis – garsėja tuom, kad jos gyventojai praleidžia daug laiko gyvam kontakte vieni su kitais, nes taip sukurta jų esama Realybės Architektūra:

  • Nuo kibucų – žemės ūkių, kuriuose visa žemė ir gamybos priemonės yra bendra nuosavybė, o ūkio nešamas pelnas aprūpina gyventojus maistu, apranga bei gyvenamuoju plotu ir apmoka mokslą, įskaitant ir aukštąjį.
  • Iki visiems privalomos tarnybos 2 savaites per metus – kurių metu seni pažįstami dirba artimama kontakte kartu su visiškai nematytais žmonėmis ir užmezgama daug naujų, vertingų ryšių.

Jonah Lehrer savo knygoje „Vaizduotė: Iš Kur Kyla Kūrybiškumas“ pateikia daug pavyzdžių, kurie teigia, kad būtent ši artimo kontakto kultūra nulėmė tai, kad Izraelis šiuo metu yra viena iš pirmaujančių pasaulio šalių.

P.P.S. Tuo tarpu pasaulio inovacijų širdyje Kalifornijoje, Silicio Slėnyje maži, nuolat vykstantys bendraminčių susibūrimai – tokie, kaip Homebrew Computer Club, kuriame Steve Wozniak ir gavo įkvėpimo impulsą sukurti Apple I kompiuterį – yra sena, gaji ir veiksminga kultūros dalis.

Ne, mano suvokimu, mums visai neverta verstis per galvą kuriant kompiuterius ar naujas programėles – tą jau puikiai daro Apple, Samsung ir spiečiai vis naujų technologinių startuolių iš viso pasaulio.

Bet..

..kas jei Lietuva tikrai galėtų tapti „Šiaurės Havajais“ – dvasinių startuolių slėniu, kuriame vykdomos veiklos atgaivina žmogaus kūną, protą ir širdį, kaip jokia kita erdvė šioje Žemėje?

Man tai yra ta kryptis, kuria noriu keliaut, tyrinėt ir stebėt, visu savimi.

Ar mums pakeliui, su Tavimi?..

Yaga Man - Dream TRIMMED

Foto: viršuje – Yaga; apačioje – Burning Man.

 

“Logika Tave nuves nuo A prie B. Vaizduotė – visur.”

Šaltinis (ne)žinomas

– O tai čia tas lietuviškas Burning Man’as?

– Ne. Čia Yaga.

Vis dažniau girdžiu šį klausimą iš tų, kurie dar nebuvo Yagoje, bet jau girdėjo per daug, kad savo emocijas išlaikytų nulinėje padėtyje.

Žvelgiant iš vienos pusės, šis klausimas labai keistas:

Nes Burning Man (BM) vyksta milžiniškoje, vėjų košiamoje Nevados dykumoje, kurioje susirenka 60 000 žmonių iš viso pasaulio;

Tuo tarpu gerus 20 kartų mažesnė Yaga vyksta dzūkijos pušyne prie Spenglos ežero su plaukiojančia sala – mažoje, jaukioje erdvėje, į kurią kasmet susirenka apie 3000 žmonių.

Iš viso pasaulio.

Žvelgiant kitu rakursu – šis klausimas absoliučiai suprantamas:

Nes tie, kurie aplankė tiek Yagą, tiek Burning Man – arba tiesiog girdėjo/skaitė/matė apie juos abu – gali atpažinti giminingą festivalių “DNR kodą”.

Taip, jie labai skirtingi. Ne, jie labai panašūs.

Nes mažam butuke vos išsitenkantis marmurinis dogas ir kelioniniame krepšyje jaukiai prapuolantis triušinis taksas taip pat atrodo labai skirtingi, bet…

Dalinasi beveik identišką DNR ir turi daug daugiau panašumų, nei skirtumų.

Tai kas vienija juos?

Skaityti toliau ->

image– Žiūrėk, kaip Tu atrodai.

Ema eilinį kartą vykusiai šaipėsi iš manęs:

Ji pražiojo savo burną taip, kad matytųsi tik apatiniai dantukai, nukreipė lūpų kampučius žemyn, įtempė kaklo bei žandikaulio raumenis ir..

Mielas mano merginos veidas staiga transformavosi į groteskišką „ryklio šypseną“.

Iš pradžių aš tiesiog raičiausi iš juoko nuo meistriškų Emos grimasų, nes paprasčiausiai netikėjau, kad tikrai galiu taip atrodyt iš šono.

Tada vieną kartą netyčia atkreipiau dėmesį į lengvą raumens įtempimą apatinėje veido dalyje ir, nieko nekeisdamas, nuvedžiau save prie veidrodžio:

– O dangau!.. Linai, ar tai tikrai Tu?

Iš veidrodžio į mane žvelgė keistas jaunuolis – slapto mokslinio eksperimento auka? – su akivaizdžiu ryklio genu.

Skaityti toliau

unnamed

Bandau įsivaizduoti žmogų, kuris giliai įsitikinęs tvirtintų, kad dabartinė švietimo sistema yra kaip tik tai, ko mums reikia. Ir nepavyksta.

Nes švietimo sistema yra ne tik atgyvenusi. Ji yra toksiška.*

Tu ten buvai, aš ten buvau ir kažkodėl dauguma mūsų nejaučia mokyklai jokių išskirtinai šiltų jausmų.

Taip, buvo ir gerų momentų – berniukai, mergaitės, simpatijos, pokštai, intriga ir gal dar kokia užklasinė veikla – bet pamokos ir visuma?

Nieko gero.

Iš tikro, ji tokia akivaizdžiai nuodinga, kad niekam net nebekyla klausimas „ar reikia reformuoti švietimo sistemą?“.

Vienintelis klausimas – „kaip būtent?“.

Skaityti visą…

image

Valgyti, kai tu sergi, reiškia maitinti savo ligą.

Hipokratas

“Žmogus yra vienintelis gyvūnas, kuris nenustoja valgyti kai suserga – net jei jis neturi apetito, o maistas jam kelia pykinimą.”

Alan Cot


Aš visiškai nevartoju vaistų jau daugiau, kaip 16 metų.

Nes būdamas 14 metų aš, kaip ir kiti mano šeimos nariai, perskaičiau Polio Brego knygą “Badavimo stebuklas” ir pradėjau eksperimentuoti – periodiškai nieko nevalgyti po 24 arba 36 valandas.Tai ne tik eliminavo vaistus iš mano gyvenimo, bet ir pakeitė mano suvokimą apie žmogaus kūną, sveikatą bei tai, kas man yra prieinama, įmanoma ar neįmanoma.

Dabar, kai tik aš susergu – arba dar prieš susergant – aš tiesiog “išjungiu” maistą tol, kol pagrindinis ligos blogumas praeina (dažniausiai 24 arba 36 valandoms). Ir darau tai ne tik slogai gydyti.

2011 metų vasarą man įkando erkė.

Iš pradžių aš nekreipiau į tai dėmesio – ne pirmas ir ne paskutinis kartas.

Bet už poros savaičių man pradėjo “degti” kairiosios rankos odos paviršius. Tada periodiškai nutirpdavo/nukaisdavo kairioji pakaušio pusė iki sprando. Tada viduryje kairės rankos bicepso atsirado taškas, kurį skaudėjo be jokios priežasties. Galiausiai, pradėjo “degti” ir dešinės rankos odos paviršius.

Aš supanikavau.

Skaityti visą

 

Yaga_gathering

Ar Tu mėgsti (išskirtinai) gerai leisti laiką su savo draugais gražioje aplinkoje?

Kvailas klausimas – aišku, kad mėgsti.

O vasaros festivaliai neabejotinai yra viena geriausių vietų leisti laiką kartu su savo draugais – todėl aš ir nusprendžiau pristatyti Tau absoliutų savo favoritą:

Muzikos, meno, autentiško gyvenimo būdo ir draugiško kosmoso lydinį – festivalį “Yaga”.

Nes būtent apie šį festivalį nepelnytai nežino vis dar labai daug – per daug! – gerų žmonių.

Kodėl Tu turėtum manimi pasitikėti tokiu svarbiu klausimu, kaip Lietuvos vasaros festivalių kokybė?

Nes mano asmeninė vakarėlių bei festivalių istorija ganėtinai spalvinga ir išsami:

Nuo “Bliuzo Naktų” iki “Satta Outside”, nuo “Mėnuo Juodaragio” iki “Tundros” – kiekvienas jų buvo savaip žavus, gražus ir ypatingas.

Bet nė vienas iš jų neprilygo mano patirčiai “Yagoje”.

Skaityti toliau ->

image

[Instrukcinis bėgimo technikos video – straipsnio viduryje. Žiūrėjimo laikas: 5min. 34sek.]

Didžiąją savo gyvenimo dalį aš maniau, kad moku bėgti – mes visi mokam, tiesa? – tiksliau, aš tikėjau, kad bėgime išvis nėra ko mokytis: Tu tiesiog bėgi ir viskas.

Juk galų gale, nei mokykloje, nei universitete mūsų nemokė, kad yra kažkoks ypatingas būdas bėgti – nors bėgti liepdavo ir ten ir ten.

Aš net esu buvęs Kauno Technologijos Universiteto lengvosios atletikos rinktinės nariu – tik vieną semestrą, kol mečiau studijas – bet ten manęs taip pat niekas nemokė kaip bėgti.

Todėl aš buvau gerokai apšalęs, kai po 4 metų nuo universiteto baigimo aš pagaliau sužinojau, kad yra tam tikras būdas bėgti – labai praktiškas, efektyvus ir turintis aiškią vidinę logiką.

Dar daugiau, pradėjęs taikyti šią techniką aš suvokiau, kad Tu turi mokytis bėgti techniškai – jei tik nori bėgti saugiai, ilgai ir tikrai rūpintis savo sveikata, užuot kenkęs jai.

Kodėl tada mūsų to nemoko nei universitete, nei mokykloje?

Skaityti toliau

Capture

Grynasis beribis potencialas šypsosi. Kas jam nutiks vėliau?..                                                                  cishore™

 

Jei Tau (ne)pasisekė taip, kaip ir man –  Tu greičiausiai lankei (ar vis dar lankai) mokyklą ir praleidai ten galybę valandų, kartu su mokytojais ieškodamas atsakymų į Tau svarbius klausimus bei įgydamas vis naujų žinių, leidžiančių Tau daryti tiesiog nuostabius dalykus, apie kuriuos Tu kažkada net nesvajojai:

  • Šlifuoti medinę kaladėlę švitriniu popieriumi ir įkalti vinį;
  • Nerti vąšeliu ir daryti aplikacijas iš spalvoto popieriaus;
  • 15 kartų iš eilės sukalbėti „Tėve mūsų“ ir to nepastebėti;
  • Užrašyti vandenilio peroksido reakcijos formulę su uranu ir ją akimirksniu pamiršti;
  • Sudaryti elektros grandinės jungimo schemas ir stebuklingu būdu gauti teigiamą pažymį;
  • Apskaičiuoti integralines funkcijas, lyg tikras profas – vien tam, kad dabar nebeprisimintum, ką tai iš viso reiškia;
  • Bei daugybę kitų labai naudingų ir praktiškų dalykėlių, kurie be mokyklos būtų tiesiog neįmanomi.

Ir nors skaičiuoti integralines funkcijas ar kalbėti „Tėve mūsų“ gali būti tiesiog nuostabus patyrimas, mokykloje Tavęs neišmokė vieno svarbaus dalyko ir nedavė atsakymo į vieną – bet esminį – klausimą.

Klausimą, kuris turėtų eiti prieš visus kitus klausimus ir visus kitus „darymus“:

Kodėl Tu darai tai, ką darai?

Skaityti visą…