≡ Menu

043

Įsivaizduok, kad Tu gauni baltą, tuščią erdvę, kurioje Tu gali susikurti bet ką:

Erdvę, panašią į Matricos „visų galimybių lauką“, tik.. Gerokai mažesnę. :)

Kokių 12m2 ploto ir maždaug 3 metrų aukščio.

Gal truputį mažiau, gal truputį daugiau.

Tada, toje aiškiai apribotoje erdvėje Tu leidi sau susikurti viską, ko tik Tau galėtų reikėti – maksimalų galimybių kiekį sau ir savo šeimai/genčiai/draugams:

Augti ir būti, dirbti ir kurti, tyrinėti ir džiaugtis.

Eksperimentuoti. Improvizuoti. Keliauti.

Įsivaizduokim, kad nei finansai, nei techniniai statybos reglamentai, nei Tavo tetos noras, kad Tu pagaliau pradėtum gyvent „kaip visi“ nėra kliūtis.

Vienintėliai apribojimai – 12m2 plotas, 3 metrų aukščio lubos ir Tavo vaizduotė:

Ką. Tu. Darytum. Tada? [1]

Skaityti toliau ->

screen-vs-eyes-sg-straipsnio-versija

Pradžiai, paprastas testas:

Kiek valandų per dieną Tu žiūri į ekraną?..
..ir kiek – kažkam į akis?

Turi apytikrį skaičių?.. Tada palaikyk jį dar kiek mintyse, nes..

Vidutiniškai, prie ekranų mes JAU praleidžiame daugiau laiko, nei miegodami.

Ekranai – ir technologija apskritai – yra gerai. Jie leidžia mums kurti ir dirbti ir žaisti, kaip niekada iki šiol. Jie gali būti tiesiog fantaaaastiškas įrankis, atveriantis naujas erdves, gelmes ir galimybes.

Tačiau kažkas labai keisto nutinka, kai svarstyklės persiverčia į išvirkščią pusę ir iš šeimininkų mes tampame įrankiais – po truputį, iš lėto, patys nepastebėdami..

..kol vieną dieną atsipeikėjam apimti to giliai nemalonaus, visą persmelkiančio jausmo, kad „viskas lyg ir gerai, bet..“

Kažkas iš tikro ne taip.

Skaityti toliau

Yaga Man - Dream TRIMMED

Foto: viršuje – Yaga; apačioje – Burning Man.

 

“Logika Tave nuves nuo A prie B. Vaizduotė – visur.”

Šaltinis (ne)žinomas

– O tai čia tas lietuviškas Burning Man’as?

– Ne. Čia Yaga.

Vis dažniau girdžiu šį klausimą iš tų, kurie dar nebuvo Yagoje, bet jau girdėjo per daug, kad savo emocijas išlaikytų nulinėje padėtyje.

Žvelgiant iš vienos pusės, šis klausimas labai keistas:

Nes Burning Man (BM) vyksta milžiniškoje, vėjų košiamoje Nevados dykumoje, kurioje susirenka 60 000 žmonių iš viso pasaulio;

Tuo tarpu gerus 20 kartų mažesnė Yaga vyksta dzūkijos pušyne prie Spenglos ežero su plaukiojančia sala – mažoje, jaukioje erdvėje, į kurią kasmet susirenka apie 3000 žmonių.

Iš viso pasaulio.

Žvelgiant kitu rakursu – šis klausimas absoliučiai suprantamas:

Nes tie, kurie aplankė tiek Yagą, tiek Burning Man – arba tiesiog girdėjo/skaitė/matė apie juos abu – gali atpažinti giminingą festivalių “DNR kodą”.

Taip, jie labai skirtingi. Ne, jie labai panašūs.

Nes mažam butuke vos išsitenkantis marmurinis dogas ir kelioniniame krepšyje jaukiai prapuolantis triušinis taksas taip pat atrodo labai skirtingi, bet…

Dalinasi beveik identišką DNR ir turi daug daugiau panašumų, nei skirtumų.

Tai kas vienija juos?

Skaityti toliau ->

image– Žiūrėk, kaip Tu atrodai.

Ema eilinį kartą vykusiai šaipėsi iš manęs:

Ji pražiojo savo burną taip, kad matytųsi tik apatiniai dantukai, nukreipė lūpų kampučius žemyn, įtempė kaklo bei žandikaulio raumenis ir..

Mielas mano merginos veidas staiga transformavosi į groteskišką „ryklio šypseną“.

Iš pradžių aš tiesiog raičiausi iš juoko nuo meistriškų Emos grimasų, nes paprasčiausiai netikėjau, kad tikrai galiu taip atrodyt iš šono.

Tada vieną kartą netyčia atkreipiau dėmesį į lengvą raumens įtempimą apatinėje veido dalyje ir, nieko nekeisdamas, nuvedžiau save prie veidrodžio:

– O dangau!.. Linai, ar tai tikrai Tu?

Iš veidrodžio į mane žvelgė keistas jaunuolis – slapto mokslinio eksperimento auka? – su akivaizdžiu ryklio genu.

Skaityti toliau

unnamed

Bandau įsivaizduoti žmogų, kuris giliai įsitikinęs tvirtintų, kad dabartinė švietimo sistema yra kaip tik tai, ko mums reikia. Ir nepavyksta.

Nes švietimo sistema yra ne tik atgyvenusi. Ji yra toksiška.*

Tu ten buvai, aš ten buvau ir kažkodėl dauguma mūsų nejaučia mokyklai jokių išskirtinai šiltų jausmų.

Taip, buvo ir gerų momentų – berniukai, mergaitės, simpatijos, pokštai, intriga ir gal dar kokia užklasinė veikla – bet pamokos ir visuma?

Nieko gero.

Iš tikro, ji tokia akivaizdžiai nuodinga, kad niekam net nebekyla klausimas „ar reikia reformuoti švietimo sistemą?“.

Vienintelis klausimas – „kaip būtent?“.

Skaityti visą…

image

Valgyti, kai tu sergi, reiškia maitinti savo ligą.

Hipokratas

“Žmogus yra vienintelis gyvūnas, kuris nenustoja valgyti kai suserga – net jei jis neturi apetito, o maistas jam kelia pykinimą.”

Alan Cot


Aš visiškai nevartoju vaistų jau daugiau, kaip 16 metų.

Nes būdamas 14 metų aš, kaip ir kiti mano šeimos nariai, perskaičiau Polio Brego knygą “Badavimo stebuklas” ir pradėjau eksperimentuoti – periodiškai nieko nevalgyti po 24 arba 36 valandas.Tai ne tik eliminavo vaistus iš mano gyvenimo, bet ir pakeitė mano suvokimą apie žmogaus kūną, sveikatą bei tai, kas man yra prieinama, įmanoma ar neįmanoma.

Dabar, kai tik aš susergu – arba dar prieš susergant – aš tiesiog “išjungiu” maistą tol, kol pagrindinis ligos blogumas praeina (dažniausiai 24 arba 36 valandoms). Ir darau tai ne tik slogai gydyti.

2011 metų vasarą man įkando erkė.

Iš pradžių aš nekreipiau į tai dėmesio – ne pirmas ir ne paskutinis kartas.

Bet už poros savaičių man pradėjo “degti” kairiosios rankos odos paviršius. Tada periodiškai nutirpdavo/nukaisdavo kairioji pakaušio pusė iki sprando. Tada viduryje kairės rankos bicepso atsirado taškas, kurį skaudėjo be jokios priežasties. Galiausiai, pradėjo “degti” ir dešinės rankos odos paviršius.

Aš supanikavau.

Skaityti visą

image

[Instrukcinis bėgimo technikos video – straipsnio viduryje. Žiūrėjimo laikas: 5min. 34sek.]

Didžiąją savo gyvenimo dalį aš maniau, kad moku bėgti – mes visi mokam, tiesa? – tiksliau, aš tikėjau, kad bėgime išvis nėra ko mokytis: Tu tiesiog bėgi ir viskas.

Juk galų gale, nei mokykloje, nei universitete mūsų nemokė, kad yra kažkoks ypatingas būdas bėgti – nors bėgti liepdavo ir ten ir ten.

Aš net esu buvęs Kauno Technologijos Universiteto lengvosios atletikos rinktinės nariu – tik vieną semestrą, kol mečiau studijas – bet ten manęs taip pat niekas nemokė kaip bėgti.

Todėl aš buvau gerokai apšalęs, kai po 4 metų nuo universiteto baigimo aš pagaliau sužinojau, kad yra tam tikras būdas bėgti – labai praktiškas, efektyvus ir turintis aiškią vidinę logiką.

Dar daugiau, pradėjęs taikyti šią techniką aš suvokiau, kad Tu turi mokytis bėgti techniškai – jei tik nori bėgti saugiai, ilgai ir tikrai rūpintis savo sveikata, užuot kenkęs jai.

Kodėl tada mūsų to nemoko nei universitete, nei mokykloje?

Skaityti toliau

masazasmeditacijabw

Prieš pusvalandį nebuvau net girdėjes, kad egzistuoja kažkoks mitinis bodywork’as.

Bet šokio-judesio terapeutas dr. Alexander Girshon ką tik baigė pirmąją šios technikos demonstraciją ir atėjo metas patiems ją išbandyti.

Aš atsiguliau ant nugaros, mano partnerė stovėjo šalia ir “saugojo erdvę”, kurioje aš turėjau pirmą kartą panirti į bodywork’ą. Pažvelgiau jai į akis – ji žiūrejo į mane, mes nusišypsojome ir aš užsimerkiau.

Dabar mano užduotis buvo atsipalaiduoti ir tiesiog stebėti savo pojūčius iš vidaus, kol ji dirbs su mano kūnu iš išorės – tyrinės atskirų mano kūno dalių (rankų, kojų, pirštų, delnų ir t.t.) “struktūrą bei judėjimo galimybes”.

Ką ten tyrinėti?..

Erdvę aplink mane nepastebimai užtvindė muzika, tada pajutau švelnų delno prisilietimą ant kairiojo klubo ir mano kūnas ėmė vibruoti – vos jaučiamai, bet nuo galvos iki kojų pirštų galiukų.

Spėjau pagalvoti dar keletą neįmantrių minčių ir staiga kambarys, kuriame aš prieš akimirką atsiguliau patirti bodywork’o, kažkur pradingo.

Neprisimenu, į kur “pradingau” pirmiausia ir nepamenu pojūčių eiliškumo – bet jų buvo daug, jie sekė vienas po kito, jie buvo nauji ir intensyvūs.

Skaityti toliau ->

Capture

Grynasis beribis potencialas šypsosi. Kas jam nutiks vėliau?..                                                                  cishore™

 

Jei Tau (ne)pasisekė taip, kaip ir man –  Tu greičiausiai lankei (ar vis dar lankai) mokyklą ir praleidai ten galybę valandų, kartu su mokytojais ieškodamas atsakymų į Tau svarbius klausimus bei įgydamas vis naujų žinių, leidžiančių Tau daryti tiesiog nuostabius dalykus, apie kuriuos Tu kažkada net nesvajojai:

  • Šlifuoti medinę kaladėlę švitriniu popieriumi ir įkalti vinį;
  • Nerti vąšeliu ir daryti aplikacijas iš spalvoto popieriaus;
  • 15 kartų iš eilės sukalbėti „Tėve mūsų“ ir to nepastebėti;
  • Užrašyti vandenilio peroksido reakcijos formulę su uranu ir ją akimirksniu pamiršti;
  • Sudaryti elektros grandinės jungimo schemas ir stebuklingu būdu gauti teigiamą pažymį;
  • Apskaičiuoti integralines funkcijas, lyg tikras profas – vien tam, kad dabar nebeprisimintum, ką tai iš viso reiškia;
  • Bei daugybę kitų labai naudingų ir praktiškų dalykėlių, kurie be mokyklos būtų tiesiog neįmanomi.

Ir nors skaičiuoti integralines funkcijas ar kalbėti „Tėve mūsų“ gali būti tiesiog nuostabus patyrimas, mokykloje Tavęs neišmokė vieno svarbaus dalyko ir nedavė atsakymo į vieną – bet esminį – klausimą.

Klausimą, kuris turėtų eiti prieš visus kitus klausimus ir visus kitus „darymus“:

Kodėl Tu darai tai, ką darai?

Skaityti visą…