≡ Menu

Slaptos Tavo Elgesio Priežastys: 3 Esminiai Principai, Kuriuos Tu Turėjai Žinoti Dar Antroje Klasėje

Capture

Grynasis beribis potencialas šypsosi. Kas jam nutiks vėliau?..                                                                  cishore™

 

Jei Tau (ne)pasisekė taip, kaip ir man –  Tu greičiausiai lankei (ar vis dar lankai) mokyklą ir praleidai ten galybę valandų, kartu su mokytojais ieškodamas atsakymų į Tau svarbius klausimus bei įgydamas vis naujų žinių, leidžiančių Tau daryti tiesiog nuostabius dalykus, apie kuriuos Tu kažkada net nesvajojai:

  • Šlifuoti medinę kaladėlę švitriniu popieriumi ir įkalti vinį;
  • Nerti vąšeliu ir daryti aplikacijas iš spalvoto popieriaus;
  • 15 kartų iš eilės sukalbėti „Tėve mūsų“ ir to nepastebėti;
  • Užrašyti vandenilio peroksido reakcijos formulę su uranu ir ją akimirksniu pamiršti;
  • Sudaryti elektros grandinės jungimo schemas ir stebuklingu būdu gauti teigiamą pažymį;
  • Apskaičiuoti integralines funkcijas, lyg tikras profas – vien tam, kad dabar nebeprisimintum, ką tai iš viso reiškia;
  • Bei daugybę kitų labai naudingų ir praktiškų dalykėlių, kurie be mokyklos būtų tiesiog neįmanomi.

Ir nors skaičiuoti integralines funkcijas ar kalbėti „Tėve mūsų“ gali būti tiesiog nuostabus patyrimas, mokykloje Tavęs neišmokė vieno svarbaus dalyko ir nedavė atsakymo į vieną – bet esminį – klausimą.

Klausimą, kuris turėtų eiti prieš visus kitus klausimus ir visus kitus „darymus“:

Kodėl Tu darai tai, ką darai?

Ir jei šis klausimas dabar Tau skamba net kažkaip keistai – aš Tave suprantu. Galų gale, Tu tiek metų darei įvairiausius veiksmus, taip ir nepaklausdamas savęs, kodėl Tu tai darai. „Darau ir viskas – kas čia per klausimas?..“

Pasirodo, tai labai svarbus klausimas. 

Dėl labai paprastos priežasties:

Nes atsakymai į šį klausimą gali sutaupyti daug Tavo laiko, energijos ir pinigų.

Kalbant liaudiškai – atsakymai į šį klausimą gali sutaupyti labai daug Tavo gyvenimo. Gal net milijardą.

Kaip?

Labai paprastai:

Už kiekvieno Tavo veiksmo slypi tam tikra priežastis – tikslas, apie kurį Tu dažniausiai sąmoningai nesusimąstai.

Ir?..

Jei Tu pamatytum, kad už Tavo veiksmų slypinčios priežastys yra tiesiog kvailos – ar Tu vis tiek tęstum tai, ką darei iki šiol?

Greičiausiai – ne.

Todėl Tavo dienoje atsirastų laisvo laiko, energijos ir dėmesio, kurį Tu pagaliau galėtum skirti tam, kas Tau iš tikro svarbu.

O jei Tu išsiaiškintum, kad už Tavo veiksmų slypintys tikslai yra būtent tai, ko Tu nori, bet suvoktum, kad pats būdas, kurį Tu pasirinkai savo tikslui siekti, yra tiesiog griozdiškas ir neefektyvus?

Greičiausiai, Tu išsirinktum kur kas geriau Tau tinkantį būdą – ir vėl sutaupytum daug savo laiko, energijos bei pinigų.

Todėl jei Tu neišmokai to mokykloje, verta išsiaiškinti dabar – kokios būtent priežastys slypi už Tavo veiksmų paviršiaus?

Kadangi Tu esi labai įvairialypė ir nenuspėjama būtybė, išsiaiškinti Tavo veiksmus lemiančias priežastis yra sudėtingiau, nei išspręsti „2+2=?“, bet daug lengviau, nei pasigaminti lazerį iš batareikos ir seno dviračio rėmo.

Nes esminiai Tavo elgesį nusakantys principai yra viso labo trys:

  • Tavo sąmonės būsenos;
  • Skausmas ir malonumas bei neuroasociacijos;
  • Žmogiškųjų poreikių spektras, struktūra ir hierarchija.

Įsisavinsime juos taip, kaip išmokome vaikščioti – žingsnis po žingsnio.

PIRMASIS PRINCIPAS
TAVO SĄMONĖS BŪSENOS – PAMATINIS UŽ TAVO VEIKSMŲ SLYPINTIS TIKSLAS.

„Ūūūū!.. „Sąmonės būsena“!.. Gal Tu koks šamanas ar ezoterikas?“

Gal.

Bet šiame kontekste aš turiu omenyje labai paprastą ir praktišką sąmonės būsenos apibrėžimą:

Tavo sąmonės – arba suvokimo – būsena yra tai, ką Tu suvoki ir kaip Tu jautiesi dabar.

Jei Tu suvoki, kad Tavo dabartinis gyvenimas yra labai toli nuo to, kuriame Tu kasdien darai tai, kas Tau svarbu, įdomu ir prasminga – tai lemia, kad dabar Tu greičiausiai jautiesi, hm… Vidutiniškai.

Bet jei Tu dabar suvoktum, kad Tu gali kasdien daryti mažus, bet svarbius pagerinimus ir po 6 mėnesių būti apsukęs savo gyvenimo kryptį 180 laipsnių – ta kryptimi, kurioje Tavo širdis iš džiaugsmo šoka ir dainuoja, o protas patenkintas trina rankas – Tu staiga pasijaustum daug geriau, tiesa?

Ypač, jei prisimintum, kad savo gyvenime Tu jau daugybę kartų pasiekei tai, kas kadaise atrodė tik tolima svajonė:

  • Tu išmokai vaikščioti. Ir kalbėti. Ir skaityti. Ir važiuoti dviračiu.
  • Galbūt jau baigei mokyklą. Ar net universitetą.
  • Galbūt įveikei baimę, kuri anksčiau Tave stabdė.
  • Arba atsikratei bjauraus įpročio ir tai pakeitė Tavo gyvenimą.

Bet kuriuo atveju, kažkas Tavo gyvenime tapo savaime suprantamu faktu, nors anksčiau atrodė tik tolima ir nereali svajonė – laikui bėgant Tu įgijai naujų žinių/patirties/įgūdžių ir jie pakeitė Tavo suvokimą apie tai, kas yra įmanoma.

(Visi kartu – kodėl tai turėtų kada nors pasikeisti?..)

Labai gali būti, kad dabar Tu jau jautiesi ženkliai geriau – ypač jei Tu vis dar suki savyje mintį, kad Tu jau esi daugybę kartų radikaliai pakeitęs savo gyvenimą ir kad nėra priežasties, kodėl Tu negalėtum to vėl padaryti – nors Tavo išoriniame pasaulyje dar niekas nepasikeitė.

Viskas, kas pasikeitė – tai Tavo suvokimas.

Todėl čia mes prieiname mažą, bet svarbų atradimą:

Tavo suvokimas nulemia tai, kaip Tu jautiesi. 

Ir visi žino, kaip Tu nori jaustis visais gyvenimo atvejais, tiesa? Vieša paslaptis – Tu nori jaustis gerai.

O tai, kaip Tu jautiesi, nulemia Tavo sąmonės – arba suvokimo – būsena.

Todėl ši nuostabi, pati save sukanti kilpa suponuoja elementarų faktą:

Tu nori ne daiktų, ne pinigų ir ne kitų išoriniame pasaulyje egzistuojančių sutartinių atributų – kaip galbūt esi įpratęs manyti – Tu nori konkrečių būsenų, kurias tie atributai gali Tau duoti.

Nes:

  • Tu nenori naujų daiktų vien tik tam, kad juos turėtum;
    Kadangi patys savaime jie yra grynas vargas: juos reikia prižiūrėti, įkrauti bateriją, nuvalyti dulkes, rūpintis, kad nepamestum – žodžiu, nuolat skirti jiems savo brangų dėmesį bei laiką.
    Bet Tu nori būsenų, kurias tie daiktai Tau gali suteikti.

    Nuo tiesiog puikavimosi prieš kitus ir jaukumo bei patogumo iki jausmo, kad Tu gali atlikti kažkokį veiksmą daug greičiau, lengviau ir paprasčiau, nei kada nors anksčiau.
  • Tu netgi nenori būti ryšyje su kitu žmogumi  vien tam, kad būtum ryšyje su kitu žmogumi.
    Nes tai taip pat gali būti tikras vargas – Tau reikės taikytis prie to kito žmogaus, kartu priimti sprendimus ir tenkinti ne tik savo, bet dar ir jo poreikius.
    Bet Tu nori būti ryšyje su kitu žmogumi dėl to, kokias būsenas tas ryšys Tau gali sukurti.
  • Ir Tu tikrai nenori popierėlių su mirusių žmonių atvaizdais arba vien tik internete egzistuojančių nuliukų bei vienetukų, kurie užkoduoja tavo sąskaitos dydį banke.
    Nes patys savaime jie yra beverčiai.
    Bet Tu nori tam tikrų būsenų, emocijų, jausmų ir patyrimų, kuriuos pinigai gali Tau duoti.

Ar bent jau Tu tiki, kad jie gali.

Nes daiktai, kuriuos Tu perki, dažnai tėra etiketės arba simboliai, prie kurių socialinis programavimas ir reklama prikabina Tavo norimas būsenas.

Kad būtų aiškiau, kaip būtent tai vyksta, užduosiu Tau mįslę:

Nuostabi savijauta tobulame kūne, merginų dėmesys ir ypatingas laikas kartu – kas?..

Atsakymas:

Alus.

Alaus reklamose dažnai vaizduojami sveiki, energija bei entuziazmu trykštantys vaikinai ir merginos, nuostabiai leidžiantys laiką kartu. Bet prieš griebdamas dėžę alaus, Tu visada gali paklausti savęs:

  • Ar Tu gausi tobulą pilvo presą, išryškintus raumenukus ir nuostabią savijautą kasdien gerdamas alų?
  • Ar Tu tapsi tikru merginų magnetu ir imsi elgtis su jomis, lyg naturaliai gimęs kazanova, vos tik alaus butelis atsidurs Tavo rankose?
  • Ar buvimo kartu magija savaime užlies Tave ir visus tavo draugus, vos tik jūsų gerklėmis į virškinimo traktą nuslys po 0.5 litro gelsvo skysčio?

Atsakymų toli ieškoti nereikia – užtenka nueiti į artimiausią barą ir pamatyti, kad:

  • Dauguma geriančių alų turi pilvus, labiau panašius į išbrinkusį lašinių gabalą, kažkodėl meiliai vadinamą „alaus pilvuku“;
  • Dauguma ten esančių bijo prieiti prie nepažįstamos merginos – lyg ji būtų ne mergina, o 300kg sverianti gorila;
  • Buvimo kartu magija bent 90 atvejų iš 100 apsiriboja sėdėjimu prie stalo ir pokalbiais, kurie patiems nebeįdomūs.

Ar alus pakeičia Tavo būseną? Be abejonės. Ar būsena, kurią Tu gauni gerdamas alų, skiriasi nuo alaus reklamose komunikuojamos „etiketės“? Tu man pasakyk.

Todėl nieko stebėtino, kad nusipirkęs „būsenos etiketę“, savo norimos būsenos Tu dažniausiai taip ir negauni.

Kad išvengtume nesusipratimų:

Pinigai ar daiktai (ir netgi alus) nėra blogai patys savaime, atvirkščiai – ir pinigai ir daiktai gali būti nuostabios priemonės, leidžiančios Tau pasiekti savo norimas būsenas greičiau, patogiau ir lengviau.

Bet.

Supainioti tikslus su priemonėmis – arba išvis pamiršti, koks buvo Tavo tikslas iš pat pradžių – yra vienas pavojingiausių dalykų, kurie Tau gali nutikti gyvenime.

Nes kai Tu sumaišai tikslus su priemonėmis, Tu įsiveli į užburta ratą ir pradedi vaikytis neegzistuojančių fantomų, kurie Tau mojuoja Tavo norimų būsenų etiketėmis – ir Tavo norimos būsenos ima mistiškai tolti nuo Tavęs, Tau prie jų artėjant.

Iššvaistyti savo gyvenimą vaikantis etikečių, kurios žada Tau vieną, bet duoda visai ką kitą – kvailas, beprasmis ir kažkuo labai liūdnas praradimas.

Todėl pirmojo principo esminė žinutė labai paprasta:

  1. Tavo poreikius patenkina ne daiktai, o tam tikros būsenos; 
  2. Daiktai, pinigai, žinios, įgūdžiai, vertingi kontaktai ir t.t. – skirti tik tam, kad padėtų Tau pasiekti tas būsenas, kurių Tu nori: greičiau, lengviau ir patogiau; 
  3. Todėl Tavo sąmonės būsenos – ir iš jų kylančios emocijos, jausmai bei patyrimai – ir yra Tavo tikrasis tikslas.

Visą kitą yra tik priemonės – arba dekoracijos – pakeliui į šį tikslą.

KAIP TU GALI TAIKYTI ŠĮ PRINCIPĄ SAVO GYVENIME?

Aiškiai atskirk savo tikslus nuo priemonių, kurios skirtos tiems tikslams siekti – klausk savęs šių klausimų ir atsakyk į juos pats sau (geriausia – raštu) vėl ir vėl ir vėl:

  1. Ar tai, ko aš dabar siekiu yra tikrasis mano tikslas ar tik priemonė? 
  2. Kokių būtent būsenų, emocijų, jausmų ir patyrimų aš noriu savo gyvenime?

Nes kol Tu nežinai atsakymų į šiuos klausimus – Tu tiesiog tuščiai eikvoji savo energiją ir laiką, aklai šaudydamas į nematomą taikinį ir vaikydamasis fantomų.

Bet kai Tu pagaliau juos gauni – imi keliauti į savo tikslus tiesiausiu keliu.

Ir Tu gali judėti greičiau, nei Tu manei esant įmanomą – kai tik sužinai antrąjį Tavo veiksmus lemiantį principą:

Kas Tave stumia judėti nuo vienos būsenos prie kitos? Kas yra pagrindinis už Tavo būsenų dinamikos slypintis variklis?

ANTRASIS PRINCIPAS
SKAUSMAS IR MALONUMAS BEI NEUROASOCIACIJOS:
ŽMOGIŠKOJO PROGRAMAVIMO 0 IR 1.

Skausmas ir malonumas – tai elementarus, bet tuo pat metu nepaaiškinamai „slaptas“ principas:

Jį pajėgus suvokti net ir darželinukas, bet aš asmeniškai nebuvau nieko apie jį girdėjęs jokioje oficialioje mokymo įstaigoje – net pabaigęs dvyliką klasių ir universitetą.

Nors pats principas tiesiog banaliai akivaizdus – jis teigia, kad…

Kiekvieno Tavo veiksmo tikslas yra:

A. Gauti kiek galima daugiau malonumo – būsenų, kurių Tu nori, kurios Tau malonios ir kuriose Tau gera būti;

B. Išvengti kiek galima daugiau skausmo – būsenų, kurių Tu nenori ir kurios Tau nemalonios.

Skaitmeninio amžiaus kalba šį principą dar galima užrašyti šitaip:

Skausmas = „0“ arba „ne“;
Malonumas = „1“ arba „taip“.

Tu pats gali dabar pat pasižiūrėti į bet kurį savo veiksmą ir įsitikinti, kad tą veiksmą Tu atlikai veikiamas būtent šio principo.

(Nagi, pabandyk rasti kokį nors savo veiksmą, kuris nepaklustų šiam principui – mesk savo baltą pirštinę į straipsnio komentarų ringą!..)

Kad nereikėtų toli ieškoti, pažvelkime – kodėl gi Tu skaitai šį straipsnį?

  • Nes straipsnio antraštėje Tu perskaitei, kad Tu gali nežinoti 3 esminių principų, kurie nulemia Tavo elgesį;
  • Iš savo patirties Tu žinai, kad neišmanymas tokioje svarbioje srityje, kaip Tavo asmeniniai veiksmai, gali sukelti Tau daug skausmo;
  • Todėl Tu nesąmoningai nusprendei, kad šią spragą vertą užpildyti – ypač, jei ji tęsiasi nuo antros klasės.

Kitaip tariant, Tu vis dar skaitai šį ilgą straipsnį tik todėl, kad:

A. Skaitydamas Tu nuolat pajausdavai, kiek daug Tu gali prarasti, jei jo neskaitysi (skausmas);

B. Ir kiek daug vertės Tu gali gauti, jei skaitysi toliau (malonumas).

Išlaikyti Tavo dėmesį ir priversti Tave perskaityti net 1848 žodžius iki čia – tokia yra skausmo ir malonumo galia.

Žodžiu, skausmas ir malonumas – tai principas, kuris yra paprastas kaip trys monetos ir galingas, kaip.. Chuck Norris’o mama.

(Nes Chuck Norris’ą taip pat kažkas gyrė ir baudė – vien tam, kad paverstų jį tuo, kuo jis dabar yra: didingiausia pasaulyje legenda. Ha ha.)

Bet kaip mes išmokstame, kas būtent mums kelia skausmą, o kas – malonumą? Kas įdiegia šią elementarią, bet labai galingą skausmo ir malonumo programą į Tavo nuostabaus organinio kompiuterio sistemą?

Pasirodo, skausmo ir malonumo programuojamą „nulį“ ir „vienetą“ giliai į Tavo pasąmonės operacinę sistemą įspaudžia

NEUROASOCIACIJOS.

Kad būtų aiškiau, laiko mašina trumpam grįžkime į tą dieną, kai Tu gimei.

Kai Tu buvai vos gimęs kūdikis, Tu neturėjai jokių asociacijų su išoriniu pasauliu, todėl jokie daiktai išoriniame pasaulyje Tau nieko nereiškė.

Tu žvalgeisi aplink savo miglotomis kūdikio akimis ir neturėjai supratimo, ką su aplink Tave esančiais daiktais galima daryti – naujų reiškinių aplink Tave buvo tiesiog per daug, kad Tu galėtum suvokti, ką kiekvienas iš jų Tau galėtų reikšti.

Todėl pradėjai nuo tų, kurie Tau buvo aktualiausi – ir pirmasis daiktas, kuris Tavo suvokimo sistemoje akimirksniu įgavo teigiamą reikšmę (malonumas/„1“/ taip!) buvo…

Spėk, kas? :)

Teisingai – Tavo mamos papas.

Tu greitai susiejai, kad jo minkštumas, šiluma, kvapas ir skonis – bei neryškus, plaukiantis vaizdas – Tau reiškia maistą, energiją, užplūstančią ramybę, pasitenkinimą ir meilę.

(Įdomu pastebėti, kad dabar moters krūtis Tau visai nebereiškia pusryčių. Bet, greičiausiai,  vis dar reiškia galybę malonių emocijų – ypač, jei Tu vaikinas.)

Tokiu būdu per savo pojūčius – lytėjimą, skonį, kvapą, garsą ir vaizdą – kurie atkeliauja į Tavo suvokimo centrus Tavo neurologiniais tinklais, Tu įvedei pirmąją asmeninės realybės „kodo“ eilutę į savo organinio kompiuterio operacinę sistemą:

Mamos krūtis=1.

Tai ir yra neuroasociacija – nematomos gijos, kurios išoriniame pasaulyje egzistuojančius daiktus, reiškinius ir kitas “etiketes” per Tavo pojūčius ir nervų sistemą susieja su Tavo vidinėmis būsenomis ir taip sukuria jų reikšmes tau.

Nuo tos dienos, kai Tu gimei, Tu ėmei rašyti savo “realybės kodą” tiesiog stebėtinai greitai:

  • Pirštas žvakėje=0;
    (Degina! Skausmas)
  • Pirštas šalia žvakės= 1;
    (Šiluma… Malonumas)
  • Įgnybti mamai į veidą=1;
    (Nes niekada anksčiau to nedariau, todėl įdomu. Be to – ji taip įdomiai vaiposi.)
  • Įgnybti mamai į veidą, kai mama gnybia atgal=0;
    (Kažkodėl, šį kartą man tai nebepatinka..)
  • Įkrauti šiltą krūvą į kelnes=1;
    (Nes taaaaip maloniai šilta…)
  • Įkrauti šiltą krūvą į kelnes, kai jų ilgą laiką nieks nepakeičia=0;
    (Nes… Graužiaaaa!!!)
  • Daryti naujus dalykus, kurių iki šiol nedarei=1;
    (Nes tiesiog smalsu – ką dar Tu gali? Be to, Tu susilauki ovacijų, šypsenų, juoko ir pagyrimų.)
  • Daryti naujus dalykus, dėl kurių po to pyksta tėvai=0;
    (Nes tėvai prigalvoja daugybę būdų, kurie priverčia Tave jaustis blogai – nuo surauktų antakių ir tiesiog ignoravimo iki užrakintų mylimiausių žaislų ir elementoriškojo diržo.)
  • Rasti būdą, kaip daryti dalykus, dėl kurių tėvai pyksta, bet taip, kad jie nežinotų=1;
  • Ir t.t.

Žodžiu, Tavo gyvenimas buvo besitęsianti šventė, kurios kiekviename žingsnyje Tu išmokdavai vis ką nors naujo.

Atrodė, kad Tavo reikalai tik gerės ir gerės – nors laikui bėgant Tavo „realybės kodas“ sudėtingėjo, bet tai tik teikė Tau vis daugiau galios ir būdamas vos 4 metų Tu jau galėjai puikiai varžytis su suaugusiais šnekamojoje kalboje.

Neabejoju, kad tokiu tempu progresuodamas, šiandien Tu būtum tiesiog savo gyvenimu besidžiaugiantis genijus, kuris į kitų gyvenimus spinduliuoja vis daugiau vertės, džiaugsmo ir meilės.

Ir jei taip nėra, tai tik dėl vienos priežasties – kažkas rado būdą įsibrauti į Tavo „realybės kodą“ ir pakreipti viską linkme, kuri naudinga kažkam kitam, bet tik ne Tau.

(Beje, įsilaužti į Tavo realybės kodą nuo pat ankstyvos vaikystės ir išdarkyti Tavo unikalią gyvenimo kryptį Tau pačiam to nežinant yra visiškai legali ir globali praktika. Tai dar vadinama valstybės politika.)

Pats būdas įsibrauti į Tavo realybės kodą yra vadinamas socialiniu programavimu. Esminį jo principą Tu jau žinai:

  • Socialinio programavimo tikslas yra sukelti Tavyje būsenas, kurių Tu nori;
    Jis daro tai nuolat transliuodamas į Tave išorinio pasaulio signalus (vaizdus, garsus, kvapus, tekstus ir t.t.) visais įmanomais kanalais – per švietimo sistemą, „žiniasklaidos priemones“, internetą ir kitus žmones, kurie net neįtaria, kad į jų realybės kodą išvis įmanomą įsilaužti. Įskaitant Tavo tėvus ir mokytojus.
  • O tada prie tų būsenų prikabinti etiketes, kurios su pačiomis būsenomis neturi nieko bendro.
    Nuo kramtomos gumos ir coca-colos iki alkoholio ir cigarečių; nuo privalomų pažymių ir diplomų iki darbo, kurio Tu pakęst negali, bet kuris yra „geriau, negu nieko“.

Todėl nieko stebėtino, kad taip suklaidintas Tu leidai svetimoms programoms darkyti Tavo unikalų „realybės kodą“ ir pats to nesuvokdamas padėjai programuoti pasaulį, kuriame:

  • Dauguma žmonių vis dar geria alkoholį, nes kažkada buvo įtikinti, kad tai yra sveikų, stiprių, jaunų ir energingų žmonių gėrimas;
  • Dauguma žmonių vis dar tiesiog „eina ieškoti darbo“ – nes „visi eina ieškoti darbo“ – užuot klausę savęs „kokio darbo aš norėčiau, jei bet kas būtų įmanoma?“;
  • Dauguma žmonių vis dar jaučia akimirksniu kylančią paniką, vos pamatę keletą šiurpių „realybės“ kadrų per televizorių;
  • Dauguma žmonių atiduoda galią valdyti savo gyvenimus „žiniasklaidos“ sukurtiems butaforiniams autoritetams, kurie „jau rado šio baisaus teroro akto kaltininkus“ – vos tik TV pranešėja pamini kažkokius mistinius „ekspertus“, bei solidžiai skambančias „pasaulines organizacijas“.

Vargu ar tai tos realybės kryptys, kurias Tu programavai kartu su savo septynmečiais draugais džiaugdamasis dar viena vasara ir tyrinėdamas savo naujas galimybes, tiesa?

Todėl pats metas grįžti ir ištaisyti socialinio programavimo subjaurotą Tavo realybės kodą – tam pakaks prisiminti tiesiog elementarius klasikinio sąlygojimo principus:

  1. Tu nuolat rašai savo realybės kodą: Tu nuolat susieji išorinio pasaulio signalus su savo vidinėmis būsenomis – net kai Tu galvoji, kad nieko nedarai.
    Pavyzdžiui, skaitydamas šį straipsnį, Tu nesąmoningai susieji „Super Gentį“ su žiniomis, kurios gali būti naudingos Tau arba Tavo draugams. O dabar Tu ką tik padarei tai sąmoningai. :)
  2. Per neuroasociacijas į Tave vieną kartą sėkmingai įrašyta programa gali nulemti ištisą Tavo gyvenimo etapą – metus ar net dešimtmečius.
    Nes kartą įrašyta programa veikia automatiškai, be sąmoningos Tavo žinios – tol, kol ji neaptinkama ir „neperrašoma“.
  3. Todėl verta nuolat peržiūrėti savo asociacijas – vėl ir vėl ir vėl ir vėl – lyg kasdien ravėtum daržą nuo piktžolių.
    Nes vos nusilpus Tavo budrumui, išorinio pasaulio hakeriai vėl bandys prasibrauti į Tave ir užkabinti savo etiketes už būsenų, kurių Tu nori – ir tokiu būdu vogti iš Tavęs Tavo gyvybinę energiją.

Galbūt net ištisą gyvenimą.

Nes būtent neuroasociacijomis pasinaudoję išorinio pasaulio hakeriai ir nustato „nematomą Tavo gyvenimo kryptį“:

  • Kryptį paskui fantomus, sukurtus tam, kad išsiurbtų iš Tavęs kiek galima daugiau Tavo gyvenimo džiaugsmo;
  • Gyvenimo, iššvaistyto besivaikant tik etikečių, kai pačios būsenos, kurių Tu norėjai, visada buvo Tavyje.

Kaip gerai, kad tai visai neprivalo nutikti…

KAIP TU GALI TAIKYTI ŠĮ PRINCIPĄ SAVO GYVENIME?

Jei Tu nori, kad Tavo gyvenimo kryptis taptų Tau pačiam matoma ir valdoma – štai 3 paprasti žingsniai:

  1. Vis giliau suvok, kaip būtent Tu kuri savo neuroasociacijas;Skaityk, lankyk seminarus, kalbėk apie tai su draugais, stebėk savo būsenas ir veiksmus. Tapk tikru Neuroasociacijų Meistru-Neprilygstamuoju!
  2. Suvok, kokias pasekmes tai jau turi ir dar turės Tavo gyvenime;Kiek daug Tau gali kainuoti tavo gyvenime – nesugebėti atpažinti programų, kurios verčia Tave keliauti kažkokio gruobuonies užduota „nematoma kryptimi“ ir daryti tai, ko Tu visai nenori daryti?
  3. Ir kurk jas pats su visa savo atsakomybe.Susiek vis daugiau malonumo su tuo, kas Tau iš tikro svarbu ir vis daugiau skausmo – su beprasmybe.

Nes jei Tu to nedarai, esi tiesiog Pavlovo šuo žmogiškajame variante, besivaikantis vis naujų jam pakišamų „etikečių“ – visos gyvenimo galimybės sunaudotos, užstrigus viename cikle – koks praradimas…

Bet Tu gali tai pakeisti, Tu gali priimti sprendimą ir prisijungti prie tų, kurie nusprendė tapti patys sau šeimininkais –  tiesiog dabar.

Ir užuot vaikęsis fantomų, Tu gali keliauti tiesiausiu keliu į savo būsenas, emocijas ir patyrimus – tikruosius savo poreikius.

TREČIASIS PRINCIPAS
ŽMOGIŠKŲJŲ POREIKIŲ SPEKTRAS, STRUKTŪRA IR HIERARCHIJA.

Perskaičius iki čia, šis skyrelis bus gryna atgaiva Tavo sielai – nes jis pats trumpiausias. Bet gali būti, kad pats naudingiausias – nes jis vainikuoja viską, ką Tu sužinojai (ar pasikartojai) prieš tai.

Žmogaus poreikiai yra tai, ko reikia Tau ir visiems kitiems žmonėms šioje planetoje:

Tai ne įnoriai, ne užgaidos ir ne kaprizai – tiesiog dalykai, kurie Tavo esybei privalomi, jei Tu, nori kad ji gyventų pilnatvėje.

Tu jau žinai, kad pats pamatinis žmogaus poreikis – tai poreikis keisti savo sąmonės būsenas ir patirti pilną būsenų, emocijų, patyrimų bei jausmų spektrą.

Bet kaip būtent Tu nusprendi, kuria kryptimi šiame begaliniame spektre Tavo būsenoms labiausiai verta judėti dabar?

Tai ir nusako žmogaus poreikių hierarchija.

Yra daugiau nei viena poreikių hierarchijos sistema ir Maslow poreikių piramidė yra neabejotinai viena garsiausių. Bet Tony Robbins ištobulino šią struktūrą iki tiesiog preciziškai veikiančio praktinio modelio – pagal jį egzistuoja 6 žmogaus poreikiai:

  1. UžtikrintumasTu turi žinoti, kad turėsi ką valgyti, kur miegoti ir kad Tau išėjus į gatvę praeiviai Tavęs nebandys nužudyti.
  2. Neužtikrintumas arba įvairovėKai Tu jau turi šiltus namus ir pilną šaldytuvą – Tau pasidaro nuobodu leisti ten dieną iš dienos. Todėl Tu susitinki su draugais ir susipažįsti su naujais žmonėmis, eini į teatrą/kiną/klubą, leidiesi į keliones, skaitai knygas, mokaisi naujų įgūdžių ir t.t.
  3. ReikšmingumasKai Tu jau esi pakeliavęs, apsiskaitęs, moki šį, tą bei aną ir turi ratą draugų bei pažįstamų – jų tarpe Tu turi kažką reikšti. Tu turi būti svarbus, turėti savo vietą, su Tavimi turi skaitytis, Tave turi vertinti ir sakyti Tau, kad Tu gerai darai tai, ką darai.
  4. Meilė arba ryšys su kitaisIš to gimsta ryšys su kitais. O ar jis yra „meilė“ ar „tiesiog ryšys“, dažniausiai priklauso nuo mąstelio: meilė – šeimoje ir draugų rate; ryšys su kitais – kad ir koncerte su 50 000 žmonių, kuriame visi jaučiasi, kaip vienas.
  5. AugimasMano suvokimu, būtent meilė transformuoja tiesiog reikšmingumą į kai ką didingesnio – Tavo poreikį augti ir tapti kažkuo daugiau, nei pakanka vien Tavo paties išgyvenimui. Augti tam, kad galėtum duoti kitiems tai, ką turi vertingiausio.
  6. DavimasGaliausiai, esminiu Tavo poreikiu tampa duoti kitiems tai, ką Tu turi vertingiausio – visi kiti poreikiai pajungiami šio labui.

Esminė 6 žmogaus poreikių žinutė yra tokia:

  • Kiekvieno Tavo veiksmo tikslas – patenkinti kuo daugiau Tavo poreikių, kuo aukštesnėje kokybėje.

Iš čia kyla elementari auksinė taisyklė, kurią vertą įspausti kuo giliau į save:

Veiksmas, pakartotas kelis kartus iš eilės ir patenkinęs du ar daugiau Tavo poreikių, rizikuoja tapti įpročiu, nes Tavo pasąmonė atpažįsta jį, kaip Tau naudingą.

Tavo pasąmonė priskiria jam malonumą – arba „vienetą“ – veiksmas įsirašo giliai į Tavo „operacinę sistemą“ ir tampa įpročiu.

Tai paaiškina, kodėl žmonės įgyja žalingus įpročius, tokius kaip rūkymas, nors patys savęs žaloti neturi jokio noro:

Žalingi įpročiai patenkina dalį jų poreikių.

Kaip būtent tai nutinka?

Jei rūkant cigaretes patenkinami net keturi iš šešių tavo poreikių – tampa suprantama, kodėl tai taip lengvai tampa įpročiu:

  • Užtikrintumas? Tu visada gali jų gauti – arba jau pats turi su savimi, arba gali nusipirkti kioske arba tiesiog paprašyti praeivio.
  • Įvairovė? Kai nuobodulys, rutina ir stresas yra Tavo kasdienybė – cigaretės gali atrodyti tiesiog nuostabi įvairovė. Mažos ir groteskiškai liūdnos atostogos cianido dūmuose.
  • Reikšmingumas? Dabar Tau tai gal ir nebėra toks stiprus motyvatorius – bet galiu lažintis, kad Tu rasi bent šešėli šio poreikio, jei nuoširdžiai prisiminsi save, tik pradedantį rūkyti.
  • Ryšys su kitais? Jei Tu pradėjai rūkyti – greičiausiai tik dėl to, kad Tu norėjai jausti ryšį su kitais. Koks nuoširdus poreikis! Koks skurdus pasirinkimas…

(Augimo ir davimo bent man čia rast nepavyko.)

Natūralu, kad tai gali iškelti klausimą – kas čia blogo rūkyti, jei tai patenkina net keturis iš šešių mano poreikių?

Blogo – nieko. Apgailėtina – daug kas.

Nes už patį poreikio patenkinimą daug svarbiau jo kokybė:

Tu gali kasdien valgyti, kad ir atliekas iš konteinerio ir Tavo „užtikrintumo“ poreikis bus patenkintas – nes ten tikrai visada kažką rasi.

Bet Tu taip pat gali kasdien valgyti aukščiausios prabos naminį maistą, kurį periodiškai vainikuoja tokie delikatesai, kaip Japonų ambasadorės asmeninio virėjo gaminti pistacijų ledai su šviežiomis žemuogėmis.

Kai Tu žinai, kokie variantai įmanomi apskritai – susimąstai, prieš puldamas į čipsus:

Ar tai geriausia, ką Tu gali?..

Gauti.

Duoti.

KAIP TU GALI TAIKYTI ŠĮ PRINCIPĄ SAVO GYVENIME?

Pasirink vieną įprotį, kuris Tave labiausiai vargina ir dekonstruok jį pagal šešis žmogaus poreikius:

  • Kuriuos Tavo poreikius jis užpildo? Kaip? 
  • Kokia poreikių patenkinimo kokybė nuo 0 iki 10? 
  • Ar tai geriausia, ką Tu gali? 

Ir esminis klausimas, kurį verta sau užduoti vėl ir vėl ir vėl:

Kokia veikla užpildo visus 6 mano poreikius aukščiausioje kokybėje?

Sveikinu! Tu ką tik baigei visą antros klasės kursą per 20 minučių!.. Gal Tu vis tik genijus, ar ką?..

Pabaigai:

Ar šie trys principai – būsenos, skausmas ir malonumas, bei žmogiškųjų poreikių struktūra – yra suprantami antrokui?

Galbūt ne – jei mokytojas išskirtinai negabus ir bando juos perteikti tais pačiais žodžiais, kurie parašyti aukščiau. Bet trečiokams, su gabiu ir šiam dalykui atsidavusiu mokytoju?

Gali neabejoti.

Kodėl tada Tavęs to nemokė mokykloje?

Matyt, tai tiesiog vieni iš tų principų, kurie praktikoje sunkiai pritaikomi – todėl juos plačiai ir giliai naudoja tiek reklamoje, tiek versle, tiek politikoje – ir todėl paprasčiausiai neverta jais apkrauti mūsų mylimų mokinių.

Galų gale, jie ir taip turi tiek daug išmokti apie anglies izotopus, integralines lygtis, dešininio bei kairinio kirčio taikymo taisykles ir tikrąsias 1931 metų Olimpynių žaidynių incidento priežastis.

Arba tiesiog dėl to, kad sąmoningi, autonomiški ir savo gyvenimo kryptis patys valdantys žmonės tiesiog nėra šios švietimo sistemos tikslas.

Bet Tu visada gali pats sau išsikelti tokį tikslą – kad ir tiesiog dabar.

Tam net nereikia direktoriaus patvirtinimo.

P.S. PATIKO ŠIS STRAIPSNIS? PASIDALINK SU DRAUGU.

Ir tark savo žodį komentaruose – kas Tau labiausiai pažįstama? Kas šiame straipsnyje Tau davė daugiausia naudos? O kas buvo tiesiog „visiškas kosmosas“?

komentarai

750-x-100