≡ Menu
Autorius: Android Jones

“Žmogus turi silpnybę, jis su trūkumais. Tie trūkumai veda jį į kaltę. Kaltė veda į gėdą. Gėdą jis kompensuoja išdidumu ir tuštybe. O kai išdidumas pralaimi, beviltiškumas ima viršų ir veda jį į destrukciją…

…kažkas turi nutraukti šią tėkmę.”

Jacob iš filmo “Ink”

“Akimirka, kai Tu jauti, kad eini gatve nuogas, atverdamas per daug savo širdies ir savo proto, parodydamas per daug savo vidaus.. Yra ta akimirka, kai Tu galbūt pagaliau pradedi daryti tai, ką iš tiesų reikia daryti.”

Neil Gaiman

“Įvardinta Tavo baimė privalo būti prieš tai, kol Tu ją įveikti gali.”

Yoda

Gilus įkvėpimas. Atodūsis…

Aš turiu skolų. Seniai. Daug.

Kaip seniai?

Praktiškai nuo tada, kai palikau tėvų namus – daugiau nei 10 metų.

Kiek daug?

Tiek daug, kad.. Neprisimenu

Skaityti toliau >>>
{ 19 comments }

Nuotrauka iš Space Dragon genties pasibuvimo Miško Uoste: įdomu, ar šiuo metu Lietuvoje kas nors moka smagiau leisti laiką, nei jie?
Užduotis, kuri vis dar liko – tai nebe žaisti, o nesustabdomai kurti verslus. Nepadoriai pelningus, grįstus vertybėmis ir anti-trapius.

 

Mielieji Neprilygstamieji,

Kartas nuo karto daugybė skirtingų žinių, įgūdžių bei patirčių susijungia į vieną, konkrečią viziją, kuri užvaldo ir nepaleidžia tol, kol nepatikrini jos realybėje.

(Žinai tą jausmą, kai tiesiog “negali nedaryti”?)

Šiuo metu tokia vizija mums – man ir komandai – yra Karių Kūrėjų* Akademija.

Karių Kūrėjų Akademija, tai nuolatos veikianti erdvė, kurios tikslas – atrakinti ir išskleisti žmogaus potencialą trimis lygmenimis:

Asmeniniu, bendruomeniniu ir visuomeniniu.

Įsivaizduok erdvę, kurioje Tu:

Kiekvieną savo rytą gali pradėti Ryto Ritualu – 20 min. saulės pasveikinimų, 20 min. meditacijos, trumpa šokio-judesio sesija ir 40 min. ryto užrašų – kartu su kitais savo gyvenimo misijai dedikuotais džiaugsmo kariais.

[continue reading…]

{ 0 comments }

Modelis – Vestina. Veido tapyba – Raminta.

Kai nebežiūri teliko, nebegeri, neberūkai ir šiaip mažiau švaistai laiko nesąmonėms, lieka labai daug laisvos energijos. Ką tada daryti su ja?..

Pasirinkimai gali būti skirtingi, bet..

Vienas iš Genties pasirinkimų jau kurį laiką labai aiškus – tai kūrybiniai nuotykiai su savo draugais.

Į vieną iš jų mes ir kviečiam Tave.

Yaga Dragon Ring – tai Tavo patirčių greitintuvas po Drakono sparnu, kuriame tilps mikro-seminarų erdvė, chill-out’as, bodypaint’o zona, kirpykla, DJ pultas ir..

[continue reading…]

{ 0 comments }

043

Įsivaizduok, kad Tu gauni baltą, tuščią erdvę, kurioje Tu gali susikurti bet ką:

Erdvę, panašią į Matricos “visų galimybių lauką”, tik.. Gerokai mažesnę. :)

Kokių 12m2 ploto ir maždaug 3 metrų aukščio.

Gal truputį mažiau, gal truputį daugiau.

Tada, toje aiškiai apribotoje erdvėje Tu leidi sau susikurti viską, ko tik Tau galėtų reikėti – maksimalų galimybių kiekį sau ir savo šeimai/genčiai/draugams:

Augti ir būti, dirbti ir kurti, tyrinėti ir džiaugtis.

Eksperimentuoti. Improvizuoti. Keliauti.

Įsivaizduokim, kad nei finansai, nei techniniai statybos reglamentai, nei Tavo tetos noras, kad Tu pagaliau pradėtum gyvent “kaip visi” nėra kliūtis.

Vienintėliai apribojimai – 12m2 plotas, 3 metrų aukščio lubos ir Tavo vaizduotė:

Ką. Tu. Darytum. Tada? [1]

[continue reading…]

{ 0 comments }

screen-vs-eyes-sg-straipsnio-versija

Pradžiai, paprastas testas:

Kiek valandų per dieną Tu žiūri į ekraną?..
..ir kiek – kažkam į akis?

Turi apytikrį skaičių?.. Tada palaikyk jį dar kiek mintyse, nes..

Vidutiniškai, prie ekranų mes JAU praleidžiame daugiau laiko, nei miegodami.

Ekranai – ir technologija apskritai – yra gerai. Jie leidžia mums kurti ir dirbti ir žaisti, kaip niekada iki šiol. Jie gali būti tiesiog fantaaaastiškas įrankis, atveriantis naujas erdves, gelmes ir galimybes.

Tačiau kažkas labai keisto nutinka, kai svarstyklės persiverčia į išvirkščią pusę ir iš šeimininkų mes tampame įrankiais – po truputį, iš lėto, patys nepastebėdami..

..kol vieną dieną atsipeikėjam apimti to giliai nemalonaus, visą persmelkiančio jausmo, kad “viskas lyg ir gerai, bet..”

Kažkas iš tikro ne taip.

Skaityti toliau

{ 0 comments }

Yaga Man - Dream TRIMMED

Foto: viršuje – Yaga; apačioje – Burning Man.

 

“Logika Tave nuves nuo A prie B. Vaizduotė – visur.”

Šaltinis (ne)žinomas

– O tai čia tas lietuviškas Burning Man’as?

– Ne. Čia Yaga.

Vis dažniau girdžiu šį klausimą iš tų, kurie dar nebuvo Yagoje, bet jau girdėjo per daug, kad savo emocijas išlaikytų nulinėje padėtyje.

Žvelgiant iš vienos pusės, šis klausimas labai keistas:

Nes Burning Man (BM) vyksta milžiniškoje, vėjų košiamoje Nevados dykumoje, kurioje susirenka 60 000 žmonių iš viso pasaulio;

Tuo tarpu gerus 20 kartų mažesnė Yaga vyksta dzūkijos pušyne prie Spenglos ežero su plaukiojančia sala – mažoje, jaukioje erdvėje, į kurią kasmet susirenka apie 3000 žmonių.

Iš viso pasaulio.

Žvelgiant kitu rakursu – šis klausimas absoliučiai suprantamas:

Nes tie, kurie aplankė tiek Yagą, tiek Burning Man – arba tiesiog girdėjo/skaitė/matė apie juos abu – gali atpažinti giminingą festivalių “DNR kodą”.

Taip, jie labai skirtingi. Ne, jie labai panašūs.

Nes mažam butuke vos išsitenkantis marmurinis dogas ir kelioniniame krepšyje jaukiai prapuolantis triušinis taksas taip pat atrodo labai skirtingi, bet…

Dalinasi beveik identišką DNR ir turi daug daugiau panašumų, nei skirtumų.

Tai kas vienija juos?

[continue reading…]

{ 0 comments }

image– Žiūrėk, kaip Tu atrodai.

Ema eilinį kartą vykusiai šaipėsi iš manęs:

Ji pražiojo savo burną taip, kad matytųsi tik apatiniai dantukai, nukreipė lūpų kampučius žemyn, įtempė kaklo bei žandikaulio raumenis ir..

Mielas mano merginos veidas staiga transformavosi į groteskišką “ryklio šypseną”.

Iš pradžių aš tiesiog raičiausi iš juoko nuo meistriškų Emos grimasų, nes paprasčiausiai netikėjau, kad tikrai galiu taip atrodyt iš šono.

Tada vieną kartą netyčia atkreipiau dėmesį į lengvą raumens įtempimą apatinėje veido dalyje ir, nieko nekeisdamas, nuvedžiau save prie veidrodžio:

– O dangau!.. Linai, ar tai tikrai Tu?

Iš veidrodžio į mane žvelgė keistas jaunuolis – slapto mokslinio eksperimento auka? – su akivaizdžiu ryklio genu.

Skaityti toliau

{ 0 comments }

unnamed

Bandau įsivaizduoti žmogų, kuris giliai įsitikinęs tvirtintų, kad dabartinė švietimo sistema yra kaip tik tai, ko mums reikia. Ir nepavyksta.

Nes švietimo sistema yra ne tik atgyvenusi. Ji yra toksiška.*

Tu ten buvai, aš ten buvau ir kažkodėl dauguma mūsų nejaučia mokyklai jokių išskirtinai šiltų jausmų.

Taip, buvo ir gerų momentų – berniukai, mergaitės, simpatijos, pokštai, intriga ir gal dar kokia užklasinė veikla – bet pamokos ir visuma?

Nieko gero.

Iš tikro, ji tokia akivaizdžiai nuodinga, kad niekam net nebekyla klausimas “ar reikia reformuoti švietimo sistemą?”.

Vienintelis klausimas – “kaip būtent?”.

Skaityti visą…

{ 0 comments }

Tai jau užtruko per ilgai.

Apie “100 atsispaudimų” treniruotės techniką aš sužinojau 2009 metais ir iš karto išbandžiau:

Po pirmosios pratimų serijos (dar vadinamos “spaudžiu iki dugno” testu) aš gulėjau ant žemės ir nebegalėjau atkelti savęs rankomis – turėjau nusiridenti į šoną ir atsisėsti naudodamasis pilvo preso raumenimis. Kažkodėl man tai labai patiko – kikenau sau, kaip beprotis ir nusprendžiau 100 atsispaudimų treniruotėmis nuo šiol užsiimti rimčiau.

(Nori sužinoti, kokie mano “spaudžiu iki dugno” testo rezultatai dabar? Žiūrėk video žemiau.)

[continue reading…]
{ 0 comments }

image

Valgyti, kai tu sergi, reiškia maitinti savo ligą.

Hipokratas

“Žmogus yra vienintelis gyvūnas, kuris nenustoja valgyti kai suserga – net jei jis neturi apetito, o maistas jam kelia pykinimą.”

Alan Cot


Aš visiškai nevartoju vaistų jau daugiau, kaip 16 metų.

Nes būdamas 14 metų aš, kaip ir kiti mano šeimos nariai, perskaičiau Polio Brego knygą “Badavimo stebuklas” ir pradėjau eksperimentuoti – periodiškai nieko nevalgyti po 24 arba 36 valandas.Tai ne tik eliminavo vaistus iš mano gyvenimo, bet ir pakeitė mano suvokimą apie žmogaus kūną, sveikatą bei tai, kas man yra prieinama, įmanoma ar neįmanoma.

Dabar, kai tik aš susergu – arba dar prieš susergant – aš tiesiog “išjungiu” maistą tol, kol pagrindinis ligos blogumas praeina (dažniausiai 24 arba 36 valandoms). Ir darau tai ne tik slogai gydyti.

2011 metų vasarą man įkando erkė.

Iš pradžių aš nekreipiau į tai dėmesio – ne pirmas ir ne paskutinis kartas.

Bet už poros savaičių man pradėjo “degti” kairiosios rankos odos paviršius. Tada periodiškai nutirpdavo/nukaisdavo kairioji pakaušio pusė iki sprando. Tada viduryje kairės rankos bicepso atsirado taškas, kurį skaudėjo be jokios priežasties. Galiausiai, pradėjo “degti” ir dešinės rankos odos paviršius.

Aš supanikavau.

Skaityti visą

{ 0 comments }